Įsimylėjusi žirgus, savo svajonę Mileta įgyvendino pati

Praėjusį savaitgalį uostamiesčio Vytauto Didžiojo gimnazijos III akademinės klasės moksleivė M. Butkutė praleido įprastai. Dalyvavo dar vienose konkūrų jojimo varžybose.

Tik jos septyniolikmetei buvo ypatingos - pagaliau jojo nuosavu žirgu vardu Reivas.

Aštuonerių metų Lietuvos jojamųjų veislės žirgą paauglė nusipirko pati ir sumokėjo savo pačios sutaupytais pinigais.

Ašaromis aplaistytas pažadas

Klaipėdos rajone gyvenanti M. Butkutė gyvūnus myli nuo vaikystės. Visus, tačiau nuo mažų dienų ypatingą vietą užėmė žirgai.

"Visi Miletos pagrindiniai žaislai buvo arkliai arba su jais susiję. Jei būdavo lėlė Barbė, tai būtinai su žirgo traukiama karieta.

Vos išmokusi vaikščioti, ji apžergdavo pagalį su žirgo galva ir šuoliuodavo po kiemą", - prisiminė Miletos mama Gintarė Butkienė.

Kiek paaugusi ir mokyklą lankyti pradėjusi mergaitė nuolat sakydavo, kad nori jodinėti.

Tėvai neslepia, kad, vos pagalvojus apie smulkaus sudėjimo mergaitę šalia didžiulio žirgo, juos apimdavo baimė. Todėl visą laiką stengėsi dukrą nuo šio sumanymo atkalbėti.

Lemtingas lūžis įvyko prieš šešerius metus, kai Mileta su šokių kolektyvu „Vijurkas“ išvyko į Slovakiją, kurioje visą savaitę vyko tarptautinis šokių festivalis.

Šokėjai gyveno vietinių šeimose. Matyt, likimas taip jau lėmė, kad Mileta pateko į šeimą, kuri labai myli arklius.

Per savaitę jie mergaitę porą kartų nusivežė pajodinėti. Rimtai, o ne tik pasėdėti ant arklio vedžiojant jį už pavadžio, kaip kartais Lietuvoje per kokias nors šventes leisdavo tėvai.

"Vieną vakarą sulaukiau Slovakijoje esančios dukros skambučio. Iš pradžių per gausiai liejamas ašaras net nesupratau, ką ji kalba.

Mileta tiesiog pasikūkčiodama klausė, kodėl jūs man neleidžiate jodinėti. Prašė pažadėti, kad kai ji grįš, nuvežti į žirgyną.

Ką mes galėjome atsakyti už tūkstančių kilometrų esančiam verkiančiam savo vaikui. Aišku, kad pažadėjome. O kai dukra grįžo, teko pažadą tesėti", - šypsojosi Miletos mama.

Gimusi ne vaikščioti

Nuvežta į Šiūparių (Klaipėdos rajonas) žirgyną, vienuolikmetė Mileta iš karto atsisėdo į „savo balną“.

Jau per pačią pirmąją jojimo treniruotę mergaitės žirgas pradėjo bėgti zovada.

Vėliau ji pradėjo treniruotis Klaipėdos rajono sporto centro jojimo sporto klube „Priekulės žirgai“ ir viskas tik dar labiau įsibėgėjo. Vieną treniruotę per savaitę pakeitė dvi, po to jau teko samdyti ir privačius trenerius.

„Dabar Mileta gyvena žirgyne ir jos galvoje tik žirgai“, - lakoniškai dukros aistrą įvardija mama.

Treniruotės nenuėjo veltui. Prasidėjo pirmosios varžybos, kurias keitė vis rimtesnės. Kartu su jomis atėjo ir pergalės.

Liepą vykusiame Lietuvos konkūrų čempionate (didžiausiose nacionalinėse varžybose šalyje) M. Butkutė tarp 19 dalyvių 105 centimetrų konkūre iškovojo 1-ąją vietą, o bendroje užskaitoje pateko į stipriausiųjų jojikų penketuką.

Kodėl dukra pasirinko būtent arklius, Miletos tėvai net neįsivaizduoja. Įtaria, kad savo padarė genai.

Paauglės tėvo dėdė yra žinomas raitelis Antanas Buganauskas, turintis ir nuosavą žirgyną Panevėžio rajone. Tačiau Mileta su juo susipažino tik jau pradėjusi jodinėti.

Euras prie euro

Vos tik pradėjusi jodinėti Mileta iš karto pareiškė, kad jos didžiausia svajonė - turėti nuosavą žirgą.

Mergaitė puikiausiai žinojo, jog tėvai jai arklio tikrai nenupirks, todėl ją įgyvendinti ėmėsi pati. Pradėjo taupyti pinigus.

"Dukra iš karto visų artimųjų ir draugų paprašė jai per šventes ar gimtadienius daugiau jokių daiktų nedovanoti. Prašė dovanoti tik pinigus, kuriuos sąžiningai dėjo į taupyklę.

Joje atsidurdavo ir visi už pagalbą seneliams pjaunant žolę ar renkant uogas gauti bei kitaip uždirbti eurai.

Visiems labai stebintis, kelerius metus Mileta savo tikslo siekė labai valingai ir labai kryptingai.

Aš tik visai nesenai sužinojau, kad į taupyklę nukeliavo ir dalis maistui jai kasdien per mokslo metus duodami pinigų. Gavusi penkis eurus, ji mokyklos valgykloje per pietus pirkdavo tik pigiausiai kainuojančius varškėčius„, - “Vakarų ekspresui" pasakojo Miletos mama.

Taupyklę papildyti padėjo ir tėvelio vienintelei dukrai už pergales rimtose varžybose pažadėti skirti piniginiai prizai.

Kuo labiau augo Miletos meistriškumas jodinėjant, tuo labiau didėjo ir prizai.

Taip per praėjusiais metais vykusias Edmundo Klimovo taurės varžybas atskirose rungtyse užimtos kelios prizinės vietos tėvelio buvo įvertintos solidžia net 1000 eurų pinigine premija.

Miletos ryžto taupyti nė kiek neatšaldė tai, kad teko atsisakyti minties įsigyti pigiau kainavusį žirgą, kuriuo tuo metu jodinėjo.

"Nuodugniai patikrinus paaiškėjo, jog žirgas turi sveikatos problemų. Negalėjome jo pirkti. Buvo tikra ašarų jūra, bet noras taupyti nė kiek nedingo.

Aš net nežinau, iš kur dukrą turi tiek valios ir noro įsigyti savo arklį. Nors ji dar vaikystėje paklausta, kuo bus užaugusi, atsakydavo, kad „parduotuvininke“, nes jos turi daug pinigų. Ir visada pridurdavo, kad po darbo turės savo žirgyną", - prisiminė mama.

Įgyvendinta svajonė

Lemtinga diena Miletai išaušo šią vasarą. Žirgynas nusprendė parduoti žirgą Reivą, kuriuo paauglė jodinėjo jau pusantrų metų.

"Toks yra žirgyno verslas. Užaugina gerą bei perspektyvų žirgą ir parduoda. Viena mergaitė juo labai susidomėjo. Kai Mileta sužinojo, vėl prasidėjo ašarų pakalnės.

Žirgynas Miletai padarė nuolaidą, tačiau žirgas vis tiek kainavo labai daug - 10 tūkstančių eurų.

Dukra kelis kartus perskaičiavo per nepilnus penkerius metus sutaupytus pinigus - iki šios sumos trūko apie trijų tūkstančių eurų.

Kokie tėvai visa tai matydami galėjo likti abejingi. Davėme du tūkstančius eurų, dar tūkstantį anūkei pridėjo močiutė.

Dabar dukra yra labai laiminga. Ir mums, tėvams, tai yra svarbiausia. Labai džiaugiamės, kad ji pati įgyvendino savo tikslą ir svajonę, kurios link tiek ilgai ėjo. Ji tik tuo ir gyveno, nieko kito nenorėjo", - sakė Miletos mama.

Sunku nebuvo

Pati Mileta tikina, kad net kelerius metus taip skrupulingai taupyti ir nepasiduoti gausioms pagundoms išleisti pinigus labai sunku nebuvo.

"Manau, kad kiekvieno raitelio svajonė yra turėti savo žirgą. Mano taip pat. Todėl tikrai nebuvo sunku taupyti.

Ir net nežinau kodėl. Gal tiesiog gerai moku tai daryti, o gal buvo labai didelis noras turėti savo žirgą.

Labai noriu tikėti, kad ir Reivas dabar supranta, jog yra tik mano„, - “Vakarų ekspresui" sakė M. Butkutė.

Kol kas gimnazistė dar neapsisprendė, kur norėtų tęsti mokslus baigusi gimnaziją ir kuo norėtų būti.

"Dėl būsimos profesijos dar visiškai nieko nežinau. Norėčiau mokytis arčiau Klaipėdos, kad galėčiau jodinėti.

Tikrai žinau tik viena - niekada nenustosiu jodinėti. Gal sieksiu ir sportinės karjeros. O kaip bus toliau, pamatysime", - teigė Mileta.