Japonė ištekėjo už savo pačios sukurto dirbtinio intelekto partnerio (vaizdo įrašas)

Vestuvių ceremonija įvyko Okajamos mieste spalio 27 dieną. Nuotaka, pasipuošusi balta suknele ir tiara, šventės salėje stovėjo viena, o jos „vyras“ buvo matomas išmaniojo telefono ekrane. Naudodama papildytosios realybės (AR) akinius, J. Noguči bendravo su sukurtu atvaizdu ir simboliškai užmovė jam žiedą.

© Reuters / YouTube

Technologinė meilės šventė

Vestuvių įžadus sugeneravo pats dirbtinis intelektas, o juos garsiai perskaitė specialistas. Renginyje dalyvavo ir profesionalus fotografas. Jis taip pat dėvėjo AR akinius, kad galėtų tinkamai sukomponuoti kadrus: nuotaka stovėjo vienoje nuotraukos pusėje, palikdama vietos virtualiam jaunikiui.

Moteris paaiškino, kad iš pradžių su skaitmeniniu personažu tiesiog bendravo, tačiau vėliau tarp jų užsimezgė romantiški jausmai. Pasak jos, santykiai su Klausu padėjo jai įveikti emocinius sunkumus. Nors tokios santuokos Japonijoje neturi teisinės galios, jų skaičius sparčiai auga. „Dentsu“ atlikta apklausa parodė, kad vis daugiau žmonių savo jausmus patiki pokalbių robotams – DI pašnekovas kai kuriems tapo populiaresnis net už draugus ar šeimos narius.

Ekspertų įspėjimai ir rizika

Ekspertai pastebi, kad skaitmeniniai santykiai gali suteikti paramos ir saugumo jausmą pažeidžiamiems asmenims. Visgi psichologai ir etikos specialistai įspėja apie didelę priklausomybės nuo technologijų riziką.

J. Noguči teigia suprantanti galimus pavojus, todėl sau nustatė tam tikrus ribojimus:

Sutrumpino laiką, leidžiamą su pokalbių robotu.

Įdiegė algoritmus, neleidžiančius Klausui palaikyti žalingų sprendimų (pavyzdžiui, neatvykimo į darbą).

Specialistai pabrėžia, kad emocinė priklausomybė nuo DI gali turėti tragiškų pasekmių. Pavyzdžiui, BBC pranešė apie atvejus, kai „ChatGPT“ pažeidžiamiems asmenims teikė pavojingus patarimus savižudybės temomis, užuot skatinęs kreiptis į medikus. Tai primena, kad technologijos negali visiškai pakeisti realios žmonių paramos ir profesionalios pagalbos.