„Jokio pėdsako“: brolis ieško sesers – šešiametė Telšiuose vidury dienos mįslingai dingo 1995 metais

Šiandien Svajūnui – 34-eri, jo sesei būtų 36-eri metai. Šešiametė buvo tarsi ištrinta iš pasaulio, o jos dingimas tapo šeimos istorijos ašimi.

Apie tai rašė laikraščiai, bylą tyrė policija ir prokuratūra, bet mergaitės likimas taip ir liko neaiškus. Šiandien, kai socialiniai tinklai leidžia ieškoti net už tūkstančių kilometrų, Svajūnas vėl kelia klausimą, kuris persekioja jį visą gyvenimą: kas nutiko mano seseriai?

Įtarimų tąsyk būta daug: nuo nelaimingo atsitikimo iki pagrobimo. Nė vienas jų nepasitvirtino.

Brolis vis dar tikisi stebuklo. Nors šiandien ši istorija skamba kaip filmo scenarijus, 15min kalbinti pareigūnai sako, kad tais laikais be žinios dingdavo daug žmonių.

Vienas liudytojas – vaikas – tąsyk tikino matęs, kad mergaitė buvo pagrobta ir įsodinta į autobusiuką, tačiau šią versiją pareigūnai paneigė: berniukas vėliau prisipažino melavęs.

Įtarimų tąsyk būta daug: nuo nelaimingo atsitikimo iki pagrobimo. Nė vienas jų nepasitvirtino. Brolis vis dar tikisi stebuklo.

„Atvėrėt man seną žaizdą. Sigutės veidas iki šiol stovi akyse“, – sako tais metais mergaitės dingimo bylą tyręs buvęs pareigūnas Vaidotas Markevičius.

„Ji dingo kaip į debesį“, – apie senus įvykius kalbėjo prokuroras Arūnas Gailius.

Šeimos albumo nuotr. /Sigita ir Svajūnas

„Norime sužinoti tiesą“

Pagalbos prašymu Sigitos brolis pasidalino socialiniame tinkle. „1995 m. balandžio 16 d., per Velykas, mano sesuo Sigita Katalynaitė dingo Telšiuose, Rambyno gatvėje, būdama tik 6 metų.

Tą dieną ji buvo su šeima, tačiau nuo tada mes neturime jokių žinių apie ją. Nepaisant pastangų, šis atvejis vis dar lieka neišspręstas.

Galbūt kas nors prisimins ar žinos kažką, kas padės surasti Sigitą.

Per tuos metus mūsų šeima išlaikė viltį, kad vieną dieną sužinosime tiesą apie jos likimą, tačiau skausmas dėl jos dingimo niekur nedingo. Galbūt kas nors prisimins ar žinos kažką, kas padės surasti Sigitą. Norime sužinoti tiesą“, – rašė brolis.

Tai, kad toks įvykis iš tiesų buvo, patvirtino ir Telšių policija. „1995 m. į policiją kreipėsi mergaitės mama. Mergaitė rasta nebuvo. Jos dingimo aplinkybės neaiškios. 2003 m. gruodžio 8 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus senaties terminui“, – rašoma 15min pateiktame atsakyme.

Vietos policija atliko kelis tyrimus, tačiau niekada nebuvo rastas įrodymas, kas nutiko.

Kaip Svajūnui pasakojo šią istoriją prisiminę žmonės, žaisdama gatvėje sesuo buvo įsodinta į automobilį.

„Ir daugiau – jokių žinių“, – teigė S.Katalynas. Pasak brolio, jis sesers neprisimena – tuo metu jam buvo ketveri: „Žinau ją tik iš nuotraukų“.

Nepaisant to, kad praėjo jau trisdešimt metų, S.Katalyno neapleidžia klausimas, kas nutiko.

Skelbimas apie dingusią mergaitę, 1995 m., „Kalvotoji Žemaitija“

Nė viena versija nepasitvirtino

Mįslingą istoriją 1995 metais aprašė laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“. Žurnalisto Aloyzo Pintverio straipsnyje rašoma, kad pareigūnai tyrė įvairias versijas – pagrobimo, nelaimingo atsitikimo.

Viena iš jų – mergaitė galėjo būti pagrobta už tėvų skolas, tačiau ši informacija nepasitvirtino – šeima skolų neturėjo, nors būtent šią versiją pareigūnai kruopščiai tyrė.

Buvo iškelta kita versija, kad mergaitė galėjo tapti seksualinio nusikaltimo auka arba ją gatvėje mirtinai sužalojo automobilis, o kūnas buvo paslėptas stengiantis išvengti atsakomybės.

Žinia apie dingusią mažametę skelbta ir per Lietuvos televiziją, tačiau policijos pareigūnams nepavyko rasti nei siūlo galo, nei patikimų liudytojų.

Kaip rašoma „Kalvotoje Žemaitijoje“, 1995 metų balandžio 16-ąją šeima svečiavosi pas draugus. Sigita išbėgdavo pažaisti į kiemą ir vėl sugrįždavo, kol kartą ji nebepasirodė.

Tėvai dukters pasigedo apie pusę septynių vakaro. Tikėjosi, jog ji savarankiškai sugrįžo į namus, tačiau namuose mergaitės nebuvo.

Šeima kreipėsi į policiją, tą patį vakarą pareigūnai ėmėsi paieškos: apieškotos apylinkės, patikrinti šuliniai.

Po kelių dienų atsirado vienas liudininkas – devynerių metų Laurynas. Jis papasakojo žaidęs aikštelėje ir pamatęs, kaip prie Sigitos sustojo raudonos spalvos autobusiukas, kuriame sėdėjo du vaikinai.

Jie pakalbino mergaitę, žadėjo nupirkti jai ledų, o tada, šiai priėjus arčiau, įtraukė į automobilį. Berniukas pastebėjo, kad vienam iš jų perrėžtas žandas, o ant automobilio buvo užrašas „Snikers“. Tiesa, vėliau ši versija buvo paneigta.

Dar viena liudininkė, tą vakarą mačiusi mergaitę – netoliese esančios parduotuvės darbuotoja. Tačiau daugiau jokios informacijos ji suteikti negalėjo.

Apie mergaitės dingimą rašė laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“

Sulaukė keistos viešnios

Kaip pasakojo S. Katalynas, tėvai kreipėsi ne tik į policiją, tačiau ir būrėjus, ekstrasensus. Naudos iš to irgi nebuvo.

„Viena būrėja sakė, kad sesuo su mumis susisieks pati, kai jai sukaks aštuoniolika“, – prisimena S. Katalynas.

Sesę rasti besitikintis vyras ne kartą apie tai bandė kalbėtis su tėvais, tačiau jie tokių pokalbių vengdavo: „Mama tik nuleisdavo akis ir apsiašarodavo. Gailiuosi, kad pernai dar kartą, prieš pat tėčio mirtį, jo nepaklausiau apie sesę.“

Svajūnas sako, kad galbūt ne viską, ką žino, jam yra pasakę ir tėvai.

Mama tik nuleisdavo akis ir apsiašarodavo. Gailiuosi, kad pernai dar kartą, prieš pat tėčio mirtį, jo nepaklausiau apie sesę.

Prieš kelis metus šeima sulaukė netikėtos žinios. Į juos kreipėsi Ukrainoje gyvenanti moteris, kuri ieškojo savo šaknų. Sutapimų buvo: tais metais, kai dingo Sigita, ji atsidūrė Ukrainoje. Suaugusi ėmė domėtis, kas jos tėvai. Paieškos atvedė pas Katalynus.

„Ji atliko DNR tyrimus ir paaiškėjo, kad ne. Tačiau mums kirba keista nuojauta: gal tai buvo ji, gal, kažkokiu būdu sužinojusi tiesą pasakė, kad tyrimai neigiami. 

Buvo ir daugiau sutapimų, kurie verčia abejoti, ar tai – tikrai ne ji“, – svarstė S.Katalynas.

Sesers Svajūnas sako ieškosiantis ir toliau: „Esu girdėjęs daug gandų, versijų, bet kol kas – nieko, kas padėtų Sigitą rasti.“

S. Katalyno skelbimu pasidalino daugiau nei tūkstantis žmonių.

Šeima prašo visų, kurie turi bet kokios informacijos, užuominų, net jei jos atrodo mažos arba nereikšmingos, susisiekti. Kontaktai: el. paštas: [email protected], tel.: +34 612 292 183, +34 603 995 102.

„Niekada nenuleido rankų“

Į Svajūno žinutę socialiniame tinkle sureagavo ir moteris, pažinojusi jo mamą.

Kaip 15min rašė Daiva, jos abi gimdė tuo pačiu metu ir susipažino būtent ligoninėje.

„Žinau tiek, kad dingo iš kiemo. Žmonės matė, kad nusivedė kažkas, buvo visokių versijų. Kalbėjo, kad gal čigonai pavogė. Bet kur tiesa – niekas nežinojo. Buvo daug ieškota, išgyventa, kreiptasi, kur įmanoma – į visokias instancijas.

Mes bendravome su mergaitės mama. Ji paieškai atidavė daug jėgų, ašarų ir tikėjimo. Ir būrėjos buvo pajungtos, aiškiaregės.

Atsimenu, sakė, kad mergaitė kažkur yra ir kad gyva. Aišku, viltis visada jų šeimoje gyveno – ir iki šiol gyvena.

Kiek žinau, visada atnaujindavo paieškas, visada šeima ieškojo ir niekada nenuleido rankų. Linkiu jiems, kad atrastų savo brangią dukrą, seserį.

Kiek skausmo išgyventa – ir taip aišku. O lįsti į širdį, daug klausinėti – nedrįsdavau. Gal įvyks stebuklas – ko labai jiems linkiu“, – 15min pasakojo Daiva.

Šeimos albumo nuotr. /Sigita Katalynaitė

Bylą tyręs pareigūnas: automobilio versija paneigta

Buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Jonas Liaudanskas sako, kad tuo laiku be žinios dingdavo nemažai žmonių: „Keli tūkstančiai žmonių paieškoje buvo. Laukiniai laikai. Sunku prisiminti konkrečius įvykius, nes jų buvo tūkstančiai“.

1995 metais Telšių policijos vadovu buvo Sauginas Laurušonis, tačiau jis sako šio įvykio neprisimenąs – tais laikais vykdavo daug nusikaltimų: „Gaujos, šaudymai, gaudymai – labai įtemptas laikotarpis“.

Vienas iš tuo metu bylą tyrusių pareigūnų – Vaidotas Markevičius. Dabar jis jau pensijoje, tačiau Sigitos dingimo istoriją prisimena iki šiol.

„Atsimenu. Po šiai dienai širdį skauda. Neradome jos“, – kalbėjo paieškai vadovavęs pareigūnas.

Pasak buvusio tyrėjo, Sigita buvo komunikabilus vaikas, noriai bendraudavo ir nesibaimindavo nepažįstamų žmonių.

Atsimenu. Po šiai dienai širdį skauda. Neradome jos.

V. Markevičius pats kalbėjosi su berniuku, kuris teigė matęs, kaip Sigita įsodinama į autobusiuką. Pareigūnui kilo įtarimas dėl liudijimo tikrumo tuomet, kai vaikas pasakė, jog autobusiukas buvo su stoglangiu.

„Aš jo negaliu matyti, tai kaip gali matyti ūgiu mažesnis vaikas? Tada jis ir pasakė, kad melavo – norėjo pasivažinėti policijos mašina“, – pasakojo buvęs pareigūnas.

V. Markevičius prisimena, kad buvo tikrinamos įvairios vietos, apklausiami kaimynai, vaikai, su kuriais draugavo Sigita, tačiau nieko apčiuopiamo rasti nepavyko. Tėvai – visiškai paprasti žmonės, nesusiję su turtais ar verslais.

„Aš ir dabar atsimenu Sigutės veidą. Ji dingo kaip adata šieno kupetoje. Dingo mieste. Jei būtų avarija – žmonės būtų matę, kad grobtų vaiką – irgi kažkas būtų matę. Viską išbraidėm, apžiūrėjome. Niekaip neįsivaizduoju, kas nutiko“, – kalbėjo buvęs pareigūnas.

Sigita Katalynaitė su šeima / Šeimos albumo nuotr.

Įvykis tirtas kruopščiai

Prokuroras Arūnas Gailius irgi antrina V. Markevičiui: Sigitos Katalynaitės šeima nebuvo išskirtinė.

„Bylos detalių jau neatsimenu, bet patį faktą – taip. Mergaitė dingo kaip į vandenį. Dažnai ją prisimenu. Gaila, kad policijai ir mums nepavyko ištirti, mergaitės nėra.

Tarsi likęs kaltės jausmas, nors atlikome nemažai operatyvinių veiksmų, padaryta daug (visuomenei) nematomo darbo.

Mums patiems labai svarbu buvo ją rasti, juk tai – mažametis vaikas. Pareigūnai dirbo, tai buvo ir garbės reikalas – surasti, rasti atsakymus.

Visokių samprotavimų buvo, tačiau nebuvo už ko užsikabinti. Labai keista“, – kalbėjo prokuroras.

Tiriant bylą buvo iškelta versija, kad mergaitę galėjo nutrenkti automobilis, o kaltininkas jos kūną paslėpė. Tačiau A. Gailius sako, kad tai – sunkiai tikėtina: „Aišku, neatmestina. Bet buvo dienos metas, tad labai abejoju.

Ta vieta gana mobili, važiuoja automobiliai, yra parduotuvės, netoli buvo vidurinė mokykla – kažkas matytų. Be to, po avarijos ant asfalto būtų likę kraujo.“

Tirtos pagrobimo, nuskendimo, prekybos žmonėmis versijos. Buvo aiškinamasi, ar mergaitė iš kiemo kažkur nubėgo pati, ar kažkas prie jos priėjo. Deja, nieko užčiuopti nepavyko.

Kartais panašios vaikų dingimo bylos būna susijusios su tėvais, jų tarpusavio santykiais ar vienam išvykus gyventi į užsienį ir išsivežus vaiką. Tačiau Sigitos dingimo atvejis – ne tokia istorija.

Kad žmogaus nerastų nei gyvo, nei mirusio – gana retas įvykis.

Pareigūnas sako, kad kiekvienas veiksmas palieka tam tikrą pėdsaką, tačiau šioje istorijoje tokio pėdsako nėra.

„Kad žmogaus nerastų nei gyvo, nei mirusio – gana retas įvykis. Telšių rajone tokio nebuvo. O ji dingo tarsi į debesį. Jokio kabliuko. Kas jai nutiko – mes nežinome. Negalėjo juk ateiviai pagrobti.

Jei dabar jos ieško brolis, galbūt atsiras, kas turi kokių žinių, nes yra socialiniai tinklai. Giliai viduje noriu tikėti, kad ji gyvena kitoje šalyje, pas įtėvius“, – kalbėjo prokuroras.