Kaip Klaipėda ketina tapti žalesnė?

(15)

Tvaraus ir žalio miesto statuso siekia vis daugiau miestų pasaulyje ir Lietuvoje. Ambiciją tapti žaliausiu šalies miestu šalyje jau paskelbė Vilnius. Kokių žingsnių reikia, kad Klaipėda taip pat taptų žalesnė? Kaip ši kryptis brėžiama uostamiesčio Strateginiame plane nuo 2021 iki 2030-ųjų, buvo galima išgirsti vakar surengtame plano pristatyme. Tiesiogiai pristatymą stebėjo vos kelios dešimtys žmonių, tad publikuojame kai kurias mintis, susijusias su Klaipėdos, kaip tvaraus ir žalio miesto, vizija.

Žaliojo kurso veiksmų planą kaip svarbiausią savo prioritetą suformavo Europos Sąjunga. Šis planas apima ne tik siaurus aplinkosaugos klausimus, bet ir transporto, žemės ūkio bei energetikos politiką, požiūrį į mokslą, tyrimus ir inovacijas. Europos Komisija mato žaliąjį kursą ir kaip vieną svarbiausių Europos ekonomikos augimo strategijų, kaip vieną iš sudedamųjų Europos atsigavimo po COVID-19 pandemijos strategijos dalių.

Veržli, sumani, įtrauki

„Klaipėda - veržli, sumani, įtrauki“ - taip skamba Klaipėdos miesto vizija, įvardinta Strateginiame uostamiesčio plane iki 2030-ųjų metų. Nuotoliniu būdu surengtą pristatymą pradėjęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas palinkėjo, kad šiomis trimis Strateginio plano kryptimis judėtų visas miestas, jo įmonės, įstaigos ir gyventojai, kad sukurtas planas būtų įgyvendintas.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė plačiau pakomentavo skambų šūkį. Veržlaus miesto apibūdinimas, anot jos, taikomas pažangiai, konkurencingai ir subalansuotai miesto ekonominei plėtrai, įtraukumas - tai vietos savivaldos ir bendruomenės galių stiprinimas, o sumanumas - tai tvarus ir darnus miesto urbanistinis vystymas.

Pastarasis prioritetas bene labiausiai rezonuoja su žaliojo miesto konceptu. Darnus vystymasis, ekologija ir inovatyviais sprendimais paremta infrastruktūra, pasak I. Butenienės, yra šios plano dalies pagrindiniai akcentai.

„Iki 2030-ųjų Klaipėdoje planuojama įgyvendinti 200 pažangių investicinių projektų už daugiau kaip 639,5 mln. Eur“, - įspūdingus skaičius paminėjo I. Butenienė.

Iš jų tvariam ir darniam miestui vystyti uostamiestis planuoja skirti 475 mln. Eur (270,5 mln. Eur darnaus judumo politikai įgyvendinti, 90,1 mln. Eur tvariam miesto teritorijos vystymui, 114 mln. Eur - žaliajai miesto plėtrai).

Įgyvendinant tvaraus ir darnaus Klaipėdos miesto vystymo prioritetą Strateginiame plane išskirtos šešios veiklos sritys: automobilių kelių tinklas ir viešasis transportas, alternatyvūs judėjimo ir susisiekimo būdai, taršos mažinimas ir žaliųjų plotų gausinimas, teritorijų konversija ir miesto „driekos“ mažinimas, miesto komunikacinės sistemos ir paslaugos, kultūros paveldo objektų įprasminimas, įveiklinimas, apsauga.

Strateginio planavimo skyriaus vedėja priminė, kad dar 2018 metais Klaipėdoje buvo patvirtintas ambicingas darnaus judumo planas, taip pat skiriamas dėmesys miesto infrastruktūros gerinimo projektams, kurie skatina ekologiškesnį gyvenimo būdą, pradedant vandentvarkos, baigiant viešosios tvarkos priemonėmis.

„Tikimės, kad pavyks keliauti žalesnio miesto link, ypač pietinėje ir rytinėje miesto dalyje, kuriose žalumos trūksta“, - sakė I. Butenienė.

Reitingai netenkina

Darnios plėtros pažanga, pasak I. Butenienės, vertinama tarptautiniu mastu darnios plėtros indeksu. Jis apskaičiuojamas pildant specialius klausimynus. Šis indeksas atspindi miesto prisitaikymą prie klimato kaitos veiksnių ir jų padarinių, aplinkos taršos sušvelninimo veiksmus, lyderystę aplinkosaugos srityje. Klaipėdos prisitaikymas prie aplinkos kaitos (2019 metų duomenys) įvertintas C skalėje nuo A iki D.

„Kol kas mes nesame labai aukštame lygmenyje, tačiau mūsų siekis yra pakilti, tapti darnesniu ir ekologiškesniu miestu“, - kalbėjo I. Butenienė.

Lietuvos mastu skaičiuojamas Savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas. Klaipėda jame surenka 60,82 balo. O Savivaldybių darnios plėtros indekso reitinguose Klaipėda surenka vos 33 balus iš 100 galimų.

Rengia žalio uosto koncepciją

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Teisės departamento direktorius Linas Rudys išdėstė uosto viziją ir investicines kryptis. Anot direktoriaus, siekiama, kad jos atspindėtų darnią miesto ir uosto sąveiką, balansą tarp uosto plėtros, veiklos ir bendruomenės lūkesčių.

L. Rudys paminėjo apie jau prasidėjusią šiaurinio ir pietinio molo - uosto vartų - rekonstrukciją, naujos teritorijos išvystymą pietinėje miesto dalyje, uosto gilinimo, krantinių statybos ir rekonstrukcijos, privažiuojamųjų geležinkelio ir automobilių kelių plėtros projektus. Taip pat uosto planuose - nauja kruizinių laivų krantinė ir jachtų uostelis prie planuojamo „Memelio miesto“. „Kruizinių laivų terminalas su administraciniu pastatu - jau projektuojamas“, - informavo KVJUD atstovas.

Smiltynėje uosto direkcija planuoja Smiltynės perkėlos naudojamos krantinės rekonstrukciją.

„Žalumas - kryptis, apie kurią daug ir visi kalba. Oro kokybė, klimato kaita, vandens kokybė, energijos efektyvumas, triukšmas, atliekos - yra svarbūs dalykai visiems, ne tik uostui. Mes manome, kad prie “žalumo„ reikia prieiti iš pagrindų. Tad KVJUD jau pasirašė sutartį žaliojo uosto koncepcijai parengti. Tikimės, kad ji padės suformuluoti uosto aplinkos apsaugos politiką ir išgryninti prioritetines jos kryptis, parengti tos koncepcijos schemą ir planą“, - teigė L. Rudys.

Anot pranešėjo, svarbiausias tikslas, į kurį uostas nori įžengti per ateinantį dešimtmetį, yra nulinės emisijos ateitis.

„Jai pasiekti reikalingi nauji projektai, tokie kaip elektros tiekimas uoste stovintiems laivams, vien tik elektros naudojimas uosto įrenginiams ir technikai. Taip pat naujos technologijos, pavyzdžiui, laivų bunkeriavimas vandeniliu ir žalios vėjo, saulės jėgainių energijos gamyba bei tiekimas uostui“, - dėstė L. Rudys.

Didžiausi iššūkiai

Vilnietis urbanistas Martynas Marozas, vertindamas parengtą Klaipėdos miesto strateginį planą, akcentavo, kad šis dokumentas leidžia pakreipti uostamiesčio plėtrą žalesne kryptimi ir iš tiesų jame yra paliečiama ekologijos, žalumo ir tvarumo tema, tačiau yra ir iššūkių.

"Pagrindinis Klaipėdos iššūkis - tai uosto plėtra ir su ja susijusios problemos, kurios visiems žinomos. Kita didelė Klaipėdos problema - tai, kad daugelis gyventojų kraustosi gyventi į priemiesčius.

Mažėjant miesto tankumui, susikuria švytuoklinė migracija automobiliais tarp namų užmiestyje ir centro, prasilenkianti su tvaraus judumo principais.

Pasaulyje ši problema yra sprendžiama formuojant nekilnojamojo turto pasiūlą - statant miestuose jaunoms šeimoms patrauklius, nedidelio aukštingumo, tačiau tankaus užstatymo, kotedžų tipo gyvenamuosius būstus", - pateikė receptą urbanistas.

M. Marozas akcentavo, kad geografiškai Klaipėda - idealus miestas tvariam judumui plėtoti dėl plokščio reljefo. „Klaipėdoje iš vieno miesto galo iki kito gali nuvažiuoti dviračiu net nesuprakaitavęs. Tokį landšaftą turinti Olandija yra pavyzdys, kaip plačiai naudojami dviračiai kaip transporto priemonė“, - pastebėjo pašnekovas.

Jūrinis klimatas, gamtos artumas ir prieinamumas, anot urbanisto, taip pat yra didelis Klaipėdos, kaip žalio miesto, potencialas. „Tačiau kiekvienas pastatytas prekybos centras su automobilių stovėjimo aikštele uostamiesčio žalumo indeksą mažina. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad net tokie projektai būtų įgyvendinami vadovaujantis tvarumo principais.

Ta pati automobilių stovėjimo aikštelė gali būti įrengta su drėgmei laidžiais paviršiais, medžiais, pievomis. Namai su žaliais stogais, vietos, kuriose gyventojai galėtų sodinti medžius - tai nėra grandioziniai projektai, tačiau kiekvienas jų didintų uostamiesčio žalumo indeksą“, - kalbėjo urbanistas.Visgi miesto uždavinys, anot M. Marozo, yra formuoti žalią stuburą platesniu masteliu, užtikrinti jungtis tarp atskirų ekosistemų, formuoti miškų masyvus kaip atskiras miesto teritorijos dalis. „Naujų žalių teritorijų kūrimas turi daug daugiau įtakos miesto ekologijai nei medžių sodinimas prie gatvės ar žalių stogų įrengimas“, - pažymėjo pašnekovas.

STAGNACIJA. Klaipėdos darnaus judumo planas parengtas dar 2018 metais, tačiau geruosius pokyčius šioje srityje užgožia vis didėjantys automobilių srautai.

Žaliausi Europos miestai

Kopenhaga (Danija)

Daugiau kaip 50 proc. Kopenhagos gyventojų naudoja dviratį kaip transporto priemonę, beveik 30 proc. gyventojų renkasi viešąjį transportą. Kopenhagos savivaldybė yra išsikėlusi tikslą iki 2025 metų tapti pirmuoju pasaulyje miestu, kuriame nebūtų į atmosferą išmetama anglies dvideginio. Danijos sostinėje įrengta daugiau nei 60 geriamojo vandens fontanėlių.

Tokiu būdu miesto gyventojai ir svečiai skatinami nepirkti geriamojo vandens plastikiniuose ar stikliniuose buteliukuose, kurių gamybai sunaudojama daug energijos ir kurie teršia aplinką. 98 proc. namų ūkių prisijungę prie efektyvios pastatų šildymo sistemos.

Berlynas (Vokietija)

Nuo 1990 metų Vokietijos sostinė sumažino anglies dioksido išmetimą trečdaliu. Šiame didmiestyje yra daugiau kaip 2 500 žaliųjų erdvių, šimtai dviračių takų ir šiukšlių rūšiavimas yra šio miesto gyventojų kasdienybės atributai.

Reichstago pastatas yra žaliausias parlamento pastatas pasaulyje. Stiklinis kupolas, papuošęs jį po rekonstrukcijos, suprojektuotas taip, kad dienos šviesa šildytų patalpas, o biokuro generatoriai, sumontuoti jo apačioje, pagamina 40 proc. pastatui reikalingos energijos.

Reikjavikas (Islandija) Žaliausias iš 50 pasaulio miestų. Vienam gyventojui jame tenka 411 kvadratinių metrų žaliųjų erdvių ploto. Reikjavike, kaip ir visoje šalyje, beveik 100 procentų Islandijos elektros energijos gaunama iš vėjo ir geoterminių šaltinių.

Oslas (Norvegija)

Oslas vadinamas pasauline elektromobilių sostine, nes trečdalis čia parduodamų automobilių yra varomi elektra. Visoje Norvegijoje daugiau kaip 50 proc. naujų automobilių yra elektromobiliai arba hibridai. Norvegijos gyventojai gauna nuolaidas elektriniams automobiliams ir saulės energijos baterijoms.

Stokholmas (Švedija)

5 procentai Stokholmo gyventojų gyvena ne toliau nei 300 metrų nuo žaliųjų zonų. Biokuro, pagaminto iš nuotekų dumblo, galima įsipilti visose degalinėse, jį reguliariai naudoja daugelis automobilių, tarp jų - ir taksi.

Energija čia gaminama net iš žmonių kūno šilumos. Stokholmo geležinkelio stotyje, kur kasdien lankosi maždaug 250 tūkst. žmonių, jų kūnų išskiriamą šilumą „surenka“ vėdinimo sistema ir paverčia karštu vandeniu, kuris naudojamas biurų blokui apšildyti.

Taip kasdien sutaupoma apie 20 proc. pastato šildymo sąnaudų. Pastatas vėdinamas vandeniu iš netoli esančio ežero.

Vilnius (Lietuva)

Vilnius yra žaliausias Europos miestas pagal miesto ploto ir žaliųjų erdvių santykį.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder