Kaip Lietuvos vandenyse atsiranda piranijos: kodėl nereikėtų egzotinių gyvūnų „paleisti į laisvę“

Klaipėdos universiteto mokslininkė dr. Greta Srėbalienė sako, kad yra buvęs ne vienas atvejis, kai Lietuvos vandenyse buvo pagauti Lietuvai visai nebūdingi gyvūnai. Vienas garsiausiai nuskambėjusių atvejų – kai Klaipėdos rajone buvo pagauta piranija.

Pokalbis su mokslininke apie tai, kodėl egzotinių akvariumų augintinių nereikėtų paleisti į mūsų vandens telkinius, ir kokią grėsmę tai gali kelti vietos rūšims.

Apie kokius atvejus, kai mūsų vandens telkiniuose buvo pagautos egzotinės žuvys, jums žinoma? 

2016 m. vasarą Klaipėdos rajone, Gargždų Skaidriajame karjere buvo pagauta 33 centimetrų ilgio raudonpilvė piranija (Pygocentrus nattereri). Tai jau ne pirmą kartą Lietuvos telkinyje pagaunama piranija. 2018 m. vasarą žvejai Kuršių mariose pagavo paprastąjį gerklažiotį šamuką (Hypostomus plecostomus).

Tai yra atvejai, kurie buvo užfiksuoti žiniasklaidoje, bet socialinėse medijose galima rasti ir daugiau atvejų, kuomet Lietuvos vandens telkiniuose randami tiek akvariumo augalai, tiek gyvūnai - nuo vandens hiacinto iki vandens vėžlių.

Gal vienas labiausiai žinomų akvariumo augalų, kurie paplitę ir galima rasti ne viename Lietuvos vandens telkinyje, yra kanadinė elodėja. Ji Lietuvoje aptinkama nuo 1884 m.

Jūsų nuomone, kodėl žmonės sugalvoja egzotinius akvariumo augintinius paleisti į laukinę gamtą?

Mano asmenine nuomone, dažniausiai žmonės akvariumo augalus ir gyvūnus paleidžia į gamtos telkinius tiesiog nesusimąstydami. Galbūt jie galvoja, kad daro gerą darbą.

Kartais žinių ar supratimo apie vandens organizmų gyvavimą ir priežiūrą trūkumas padaro meškos paslaugą mylimam augintiniui ir jis tiesiog naujoje aplinkoje neturi jokios galimybės išgyventi.

Tiesa, reikia pažymėti, kad ne tik Lietuvoje pastebimas šis „išlaisvinimo“ reiškinys, bet ir kitose pasaulio šalyse tai gana dažnas būdas „paleisti į laisvę“ akvariumo gyvūnus.

Dažnai geranoriški žmonės, nesuvokiantys problemos, paleidžia nepageidaujamus augintinius, manydami, kad humaniškiau juos paleisti, nei laikyti juos nelaisvėje, t. y. akvariume. Taigi, Lietuvoje žmonės nėra unikalūs savo veiksmais, nesame kažkuo išskirtiniai.

Kokia paprastai tikimybė, kad iš akvariumo į atvirą vandens telkinį paleistos egzotinės žuvys išgyvens? 

Lietuvoje iš akvariumų paleistų gyvūnų daromo neigiamo poveikio išvengiame ar nepastebime, kadangi esame vidutinio klimato zonoje, o akvariumo gyvūnai dažniausiai šiltamėgiai ir jie tiesiog neišgyvena mūsų gamtos teikiamų sąlygų. Jei sąlygos būtų tinkamesnės, manau, užfiksuotume daugiau tokių paleidimo atvejų bei neigiamas poveikis būtų žymiai labiau pastebimas.

Dažniausiai akvariumuose auginamos šiltamėgės rūšys: augalai, žuvys ar sraigės, kurie dažniausiai dėl žemos žiemos temperatūros Lietuvoje tiesiog neišgyvena. Jei visgi dėl šiltesnių žiemų organizmui pavyktų išsilaikyti žiemos periodu, sąlygos dauginimuisi vis tiek būtų nepalankios dėl žemos temperatūros ir akvariumo gyventojas būtų pasmerktas žūčiai.

Labiau nepasisekė, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono šalims, kur taip pat aptinkami gyvūnai, paleisti iš akvariumų, tačiau šiltas klimatas sudaro tinkamas sąlygas paleistiems gyvūnams išgyventi ir daugintis. Tai liudija ir kasmet augantis tokių organizmų aptikimo skaičius tokiose šalyse kaip Italija, Ispanija.

Ar yra buvę atvejų, nebūtinai Lietuvoje, kai egzotinės rūšys prisitaiko ir ima veistis joms nebūdingose vietovėse?

Daugelyje šalių egzistuoja įstatymai, draudžiantys paleisti akvariumo gyvūnus į gamtinę aplinką, o nesilaikantiems šių įstatymų numatytos baudos. Tačiau vis tiek kiekvienais metais vis matomi pranešimai žiniasklaidoje apie aptiktus akvariumo gyvūnus ežere, dirbtiniame vandens telkinyje ar upėje.

Vienas iš atvejų, kuomet iš akvariumo nelegaliai paleista žuvis prisitaikė gyventi atviruose telkiniuose, yra liaudyje žinomos auksinės žuvelės atvejis. Tai viena populiaresnių žuvų tarp akvariumo mėgėjų, jos kilmės šalis yra Kinija.

2018 m. JAV Vermonto gamtos departamentas, kuris kasmet vykdo vandenų stebėseną, nustatė auksinės žuvelės (angl. goldfish) dauginimosi ir plitimo atvejus Vermonto vandenyse.

Pažymėtina, kad ši rūšis geba išgyventi vėsaus klimato vandenyse, optimali temperatūra 10-22 °C. Nors ši rūšis yra gėlavandenė, bet gali išgyventi ir druskingumui esant 17 promilių. Vermonto teritorijoje sausio mėnesio temperatūra kartais siekia -12 °C, vasarą liepos mėn. siekia 25 °C.

Tikėtina, kad tai nebuvo vienkartinis paleidimas, o sistemingas nevienkartis šios rūšies paleidimas.

Dar įspūdingesnis sparnapelekės (angl. lionfish, lot. Pterois volitans) žuvies fenomenas, kuomet nuostabiu vizualiniu grožiu pasižyminti, bet ypač nuodinga žuvis, kuri turi net 18 nuodingų spyglių, buvo paleista į laisvę.

1990 m. ji pradėjo žaibiškai plisti rytinėje JAV pakrantėje ir Karibų jūroje. Kartais ši žuvies rūšis vadinama viena agresyviausių invazinių rūšių. Ši rūšis yra paplitusi ir Europoje - Kipre, Graikijoje, Maltoje, Turkijoje, Kroatijoje.

Mokslinėje literatūroje rašoma, kad JAV, Vakarų Europa, Japonija yra regionai, kuriems tenka didžioji dalis importuojamų egzotinių akvariumo organizmų.

Net 98 proc. akvariumuose auginamų organizmų yra iš juos eksportuojančių šalių, tokių kaip Filipinai, Indonezija, Šri Lanka, gamtinės aplinkos.

Kasmet eksportuojama nuo 14 iki 30 milijonų akvariumo auginimui tinkamų žuvų.

Kodėl egzotinių vandens gyvūnų paleidimas į Lietuvos vandenis yra blogai? Kokią grėsmę tai kelia tiek patiems gyvūnams, tiek vietinei gyvūnijai?

Blogiausias scenarijus, koks galėtų įvykti po akvariumo gyvūno paleidimo į gamtinę aplinką, yra jo prisitaikymas prie gamtinės aplinkos ir tinkamų sąlygų dauginimuisi buvimas.

Jei išvardytos sąlygos yra tinkamos, tuomet šis organizmas prisitaiko prie naujos aplinkos, dauginasi ir tada jau kelio atgal nebėra. Tokios rūšies panaikinimas ir tolesnis plitimo stabdymas yra sudėtingas arba kartais net neįmanomas.

Dėl to galimas neigiamas poveikis vietinei buveinei, ligų ar parazitų pernaša, kartais galimas tiesioginis arba netiesioginis poveikis žmogaus sveikatai.

Tai blogiausias scenarijus, bet jo, stebint Lietuvoje paleidžiamų gyvūnų ar augalų tendenciją, kol kas nesame užfiksavę. Lietuvoje paleisti organizmai išgyvena šiltą žiemą ar dvi, tačiau paspaudus šaltukui ilgesnį laikotarpį neišgyvena. Dažniausiai sąlygos egzotiniams organizmams dmūsų kraštuose yra netinkamos dėl žemos temperatūros.

Koks būtų tinkamiausias, humaniškiausias ir vietinei gamtai draugiškas būdas "atsisveikinti" su atsibodusiais akvariumo gyventojais?

Tikriausiai pats humaniškiausias būdas "atsisveikinti" su atsibodusiais akvariumo gyventojais būtų atiduoti kitiems akvariumo mėgėjams, kurie tinkamai pasirūpins jūsų augintiniu. Vietinei gamtai draugiškiausias būdas yra jos netrikdyti.

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į prevenciją prieš įsigyjant augintinius ar akvariumo gyventojus, gerai apgalvoti, ar tikrai esate pasiruošę būti atsakingi už šiuos gyvūnus.

Dar vienas patarimas tėvams ar seneliams prieš dovanojant tokias dovanas – įsitikinti, ar tikrai vaikas ar jaunuolis nori auginti, ir ar yra tam pasiruošęs.

Spėjama, kad dažniausiai akvariumo augintiniai paleidžiami, kai vaikams nusibosta augintinis, o suaugę akvariumų mėgėjai yra atsakingi ir retai kada paleidžia savo augintinius.

Teko skaityti nuomonę, kad akvariumų ir juose auginamų vandens gyvūnų nereikėtų leisti pirkti kiekvienam. Ar egzotinių gyvūnų pirkimo-pardavimo kontroliavimas padėtų sumažinti invazinių rūšių atsiradimą Lietuvos vandenyse?

Reikėtų šį klausimą padalyti į dvi dalis.

Invazinių gyvūnų, kurie yra įtraukti į ES ar Lietuvos invazinių rūšių sąrašus, pirkimo-pardavimo kontroliavimas yra vykdomas.

Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, įmonėms ar jų vadovams numatytos – 800-1500 eurų baudos.

Ne visos egzotinės rūšys, kurios yra auginamos akvariumuose yra minėtame sąraše.

Vis dėlto reikėtų pastebėti, kad rūšių skaičius, kuris, tikėtina, buvo paleistas iš akvariumo Lietuvoje, sudaro nedidelę dalį, lyginant su rūšių skaičiumi, kurios plinta balastinių vandenų ar dėl biologinio apaugimo prie laivų korpusų.

Tačiau pagal Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (angl. IUCN) sudarytą 100 „blogiausių“  invazinių rūšių sąrašą, trečdalio rūšių paplitimo vektorius – akvariumo veikla.