Kaip paruošti jauną žmogų nuolat besikeičiančiam pasauliui

Nors visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad gerovę ir ekonominį saugumą užtikrina tik siauros vieno dalyko studijos, visuomet bus tokių žmonių, kurių netenkina siauros programos, žmonių, kurie ieško ir kuria. Tad sistema turi suteikti studentams galimybę patiems konstruoti mokymosi programas, o ne įsprausti juos į siaurus rėmus“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis penktadienį vykusiame tarptautiniame forume „Universiteto idėjos transformacija: koks vaidmuo tenka Artes liberales studijoms?“.

Įgūdžiai, pranokstantys specialybę

Forumas buvo surengtas minint VDU atkūrimo 35-metį: 1989-ųjų balandžio 26-28 dienomis buvo pradėta realizuoti universiteto atkūrimo idėja. Atkurtasis VDU tapo pirmuoju universitetu Lietuvoje, kuris įdiegė Harvardo universiteto (JAV) modeliu ir Artes liberales (laisvųjų menų) principais paremtą studijų koncepciją: čia akcentuojama studentų laisvė rinktis, susidaryti savo tvarkaraštį ir įgyti platų išsilavinimą, neapsiribojant vien pasirinktos specialybės dalykais.

Tarptautiniame forume akademiniai ekspertai, partneriai, sprendimų priėmėjai ir kiti svečiai iš JAV, Honkongo, Taivano ir kitų šalių aptarė universiteto idėjos kaitą įvairiais aspektais, tarp jų – ir Artes liberales susidūrimą su biurokratinėmis kliūtimis bei dirbtinio intelekto plėtros reikšmę žmogaus kūrybiškumo, antreprenerystės skatinimui.

„Laisvųjų menų ugdymas iš esmės reiškia įvairių perspektyvų priėmimą, kritinio mąstymo skatinimą ir empatijos bei supratimo ugdymą. Čia jūs ne tik studijuojate dalykus, bet ir įsitraukiate į žmogiškąją patirtį. Jūs tyrinėjate istoriją, literatūrą, mokslą, filosofiją ir daugybę kitų dalykų, taip pat tai, kaip šios disciplinos susijusios tarpusavyje. Kai kas gali, ypač šiandien, suabejoti laisvųjų menų išsilavinimo praktiškumu, tačiau galiu patikinti, kad nieko negali būti praktiškiau už mokymąsi prisitaikyti, kritiškai mąstyti ir veiksmingai komunikuoti. Tai įgūdžiai, kurie pranoksta bet kokią konkrečią specialybę. Jie paruošia mus ne tik vienai karjerai, bet ir mokymuisi visą gyvenimą pasaulyje, kuriame nuolat vyksta pokyčiai“, – sveikindama forumo dalyvius sakė JAV ambasados atstovė Colleen Smith.

Anot pašnekovės, liberaliųjų menų išsilavinimas suteikė jai kūrybiškumo ir problemų sprendimų įgūdžių, kurie yra neįkainojami turint tokią karjerą. „Lietuvos istoriją kūrė asmenybės, kurie kovodami prieš okupaciją naudojo literatūrą, muziką, debatus ir filosofiją, taip išsaugodami savo identitetą ir vertybes. Taigi liberalieji menai yra ne tik tai, ką mes išmokstame, o tai, kuo mes tampame. Tai mūsų visuomenei reikalingų piliečių ugdymas“, – teigė ambasados atstovė.

Politikams – estetinis išsilavinimas

Savo pranešimą forume pristatė ir tarptautiniu mastu pripažinti menininkai, Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjai, VDU vizituojantys profesoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai. Pasaulyje garsūs menininkai aptarė pragmatines fikcijas – nuolat kintančias infrastruktūras, kurios palaiko bendradarbiavimo eksperimentus dizaino, pedagogikos, mokslo ir meninio intelekto srityse.

Daugiamečiai menininkų projektai, kuriuose dalyvauja įvairūs asmenys, socialinės grupės ir institucijos, yra tarpdiscipliniški, menas juose jungiamas su mokslu ir kitomis kryptimis. Kalbėdami apie tarpdiscipliniškumą, Urbonai pabrėžė, kad norėdami tvariai gyventi dabartiniame pasaulyje, turime keisti savo perspektyvą ir mąstymo įpročius.

„Pabandykite pažiūrėti iš kito perspektyvos, ir pasaulis pasikeis. Mums įprasta, kad žmogus yra visa ko centras, bet gal iš to ir kyla visos problemos. Mes juk taip pat esame ir visatos dalis. Pagalvokite,  kas atsitiktų, jei atsidurtumėte, pavyzdžiui, drugelio ar ežio vietoje. Perspektyva pasikeis kardinaliai. Tai tik pratimas, kurį mes naudojame savo projektuose, bet galima pritaikyti jį ir kituose kontekstuose: kas pasikeis, jei į situaciją pažiūrėsime iš užsieniečio, kitos kultūros, ar biologo, o gal politiko perspektyvos“, – sakė Nomeda Urbonienė.

Plėsdami meno, mokslo ir kitų sričių ribas, menininkai domisi dalykais, kurie negali būti apskaičiuojami. „Mes norime išplėsti dirbtinio intelekto projekto ribas įjungdami kitas intelekto formas. Neapsiribodami žmogaus intelektu norime ištirti kitų gyvų būtybių intelektus, kaip kad padarėme su pelkėmis. Kaip sakė britų poetė Alice Oswald, dirbtinis intelektas niekada negalėtų sukurti geros poezijos, nes jis nežino apie savo mirtį“, – pasakojo Gediminas Urbonas.

Paklausti apie aukštojo mokslo ateitį menininkai pabrėžė, kad universitetai yra visuomenės atspindys: čia matoma daug nerimo ir susiskaldymo. Tačiau universitetas yra geras demokratijos pavyzdys, todėl jo ryšys su valstybinėmis institucijomis turėtų būti stipresnis. „Tikiu, kad liberalieji menai gali sugrąžinti prarastą diplomatijos meną“, – sakė G. Urbonas.

Menininkai, dirbantys su žmonėmis iš įvairiausių sferų, tikina, kad menas gali išmokyti įvairiausių bendradarbiavimo ir perspektyvų keitimo formų, todėl estetinis išsilavinimas yra būtinas ir politikams.  „Puikus pavyzdys yra Antanas Mockus, kuris, būdamas universiteto rektoriumi, Bogotos meru, kandidatu į prezidentus, jungė estetinį vertinimą su viešuoju administravimu“, – teigė G. Urbonas.

Penkios–septynios karjeros per gyvenimą

Forume VDU ir partnerinių universitetų atstovai taip pat nagrinėjo Artes liberales ir kitus aukštojo mokslo studijų modelius: kaip jie yra koreguojami, modifikuojami atsižvelgiant į visuomenės pokyčius, kuriuos iššaukia dirbtinio intelekto pažanga arba geopolitiniai ir gamtiniai iššūkiai.

Pablo Nerudos eilėraščiu savo pranešimą pradėjęs JAV Pietų Ilinojaus Carbondale universiteto Laisvųjų menų koledžo dekanas Joddy Murray teigė, kad aukštasis mokslas Jungtinėse Valstijose susiduria su praktiškumo kultu. Tiek iš studentų, tiek iš jų tėvų girdima, kad platus išsilavinimas yra laiko švaistymas, o svarbiausia išsilavinime – atlyginimo dydis.

„Liberalieji menai padeda mums surasti savo kelią. Tai ne atsakymai, o klausimai apie save ir savo gyvenimo kelią. Ir jeigu gali lengvai atsakyti į tuos klausimus, vadinasi, jie buvo neteisingi“, – pasakojo J. Murray, kuris planavo tapti oro pajėgų pilotu, tačiau supratęs, kad tai ne jo karjera, liko labai nusivylęs savo gyvenimo sprendimu. Vis dėlto, iš to nusivylimo teigė supratęs, ką iš tikrųjų nori studijuoti ir pasiekti.

Tuo metu, pasak daugiau nei 20 metų liberaliųjų menų tradiciją turinčio Honkongo Lingnan universiteto viceprezidento pavaduotojo Shalendra Sharma, aukštosios mokyklos turi atsakomybę prieš studentus, kad pabaigę universitetą šie galėtų dirbti bet kurioje pasaulio šalyje. „Industrijos revoliucija reikalauja studentus išmokyti naujų gebėjimų prisitaikyti, atsparumo ir atkaklumo įgūdžių. Įsivaizduokite, per gyvenimą reikės pakeisti penkias-septynias karjeras, turėsi būti mobilus, važiuoti ten, kur yra darbo. Svarbiausia bus žmogiškasis kapitalas, o tai yra įgūdžių rinkinys“, – teigė akademikas iš Honkongo.

VDU Edukologijos tyrimų instituto direktorė Vilma Žydžiūnaitė pažymėjo, kad liberaliųjų menų išsilavinimas formuoja inteligentišką, išsilavinusį žmogų, gebantį savo autentišku būdu kurti mokymosi meną, ir būti ne tik savo vietos, bet viso pasaulio dalimi: „Liberaliųjų menų misija yra padėti studentams auginti savo asmenybę ir tapti išsilavinusiais kūrybiškais specialistais, kurie yra atviri nežinomybei“.

Išėjimas iš komforto zonos ir savo burbulo

Antrojoje diskusijoje VDU absolventai ir kiti diskutantai nagrinėjo, kaip Artes liberales išsilavinimas prisideda prie ekspertinių žinių ir profesionalumo plėtros: kaip universitetinės studijos atspindi dabartines socialines, verslo ir kultūrines realijas.

VDU Tarptautinių santykių ir diplomatijos studijas baigęs, bet galiausiai kompozitoriaus keliu pasukęs ir dabar VDU Menų fakultete dėstantis prof. Titas Petrikis teigė, kad drąsos siekti savo svajonės jam suteikė būtent liberaliųjų menų išsilavinimas.

„Liberalieji menai suteikia mums įgūdį daryti pasirinkimus ir sprendimus, kas nėra labai patogu. Lengviau yra likti, kur esi, ir nepriimti jokių iššūkių. Be to, kas atsitinka studijuojant liberaliuosius menus, kad tu susiduri su skirtingomis socialinėmis grupėmis ir nesi užsidaręs savo burbule. Čia susitinki žmones iš skirtingų sričių ir užmezgi su jais ryšius, kas labai svarbu ateityje, jei nori būti sėkmingas savo profesijoje. Taigi toks atviras mąstymas yra natūralus liberaliųjų menų išsilavinimo požymis ir labai svarbi demokratijos dalis“, – sakė T. Petrikis.

Vienas iš „Rubedos“ įkūrėjų, „MedIT“ klasterio valdybos narys Linas Vaitulevičius VDU baigė IT specialybę, bet studijuodamas lankė ir antropologijos paskaitas. Anot jo, tai padėjo geriau pažinti žmones, jų mąstymą ir poreikius. „Mokykloje man viskas gerai sekėsi ir nežinojau, ką noriu veikti gyvenime. Universiteto siūlomas platus išsilavinimas man padėjo išsigryninti savo tikslus“, – pasakojo verslininkas.

Ambasadorė, ES nuolatinė atstovė ESBO Rasa Ostrauskaitė VDU studijavo sociologiją, bet pasuko diplomatijos keliu. „Aš suprantu liberaliuosius menus, kaip kažką plataus, tarpdiscipliniško, bet svarbiausia, tokios studijos propaguoja kultūrą, pilietinę atsakomybę ir kūrybinį bei kritinį mąstymą“, – teigė ji.

Pilną konferencijos įrašą galima pažiūrėti čia