Kaip sukčiai įveikia bankų kontrolę

Bankai deklaruoja saugumą, tačiau kažkodėl nesustabdo įtartinų pervedimų su įspūdingomis sumomis į sukčių sąskaitas. Pixabay.com nuotr.

Bankų atstovai tikina, kad kilus įtarimams dėl kliento saugumo ar galimai nesąžiningos veiklos, nedelsiant stabdo pavedimus. Vis dėlto jie neatsako, kodėl prarandamos didelės sumos.

Pinigai perpumpuoti į svetimas sąskaitas

Policija aiškina, kad prisidengdami „Google", banko ar policijos darbuotojų vardu sukčiai kiekvieną dieną skambina Lietuvos gyventojams - tai šiuo metu populiariausias būdas išvilioti iš žmonių pinigus. 

Pokalbio metu sukčius pasiūlo sujungti žmogų su banku ar policija, prašo atskleisti su banko sąskaita susijusius duomenis.

Štai sostinėje neseniai buvo pasiektas savotiškas rekordas - 44 metų moteriai telefonu paskambino nepažįstami vyriškiai, prisistatė banko darbuotoju ir policijos pareigūnu ir nuo birželio 22 iki liepos 1 dienos išviliojo per 101 tūkst. eurų.

 Panašių istorijų - aibė, tik sumos mažesnės, bet skaičiuojamos ir dešimtimis tūkstančių eurų.

Šiaulių apskrities policija pateikė pavyzdį, kaip sukčių auka tapo 65 metų moteris. 

Šiaulietei paskambinęs nepažįstamasis pranešė, kad nulaužta jos „Google" paskyra, tad tikėtina, kad tai padarė į jos pinigus banke nusitaikę sukčiai. 

Moteris buvo įspėta, kad tuoj su ja susisieks banko darbuotoja, kuri imsis priemonių sąskaitai apsaugoti. Nukentėjusioji netrukus sulaukė banko darbuotoja prisistačiusios moters skambučio ir paaiškinimo, kad, norint išvengti bėdų, būtina prisijungti prie jos sąskaitos ir patikrinti, kokia yra situacija.

Pasimetusi šiaulietė nepažįstamajai padiktavo visus bankininkystės prisijungimo kodus, įtikinta į savo telefoną įsidiegė neva antivirusinę, o realiai kenkėjišką programą, į namus atvykusiam nepažįstamam vyrui, neva banko kurjeriui, atidavė banko mokėjimo kortelę.

Sukčiai moteriai nuo telefono atsitraukti neleido pora valandų - kad tik ji kam nors nepaskambintų ir neatsipeikėtų. 

O galų gale paskambino neva policijos pareigūnas ir, pranešęs, kad įtariamieji sulaikyti, liepė moteriai rašyti pareiškimą policijai. 

Moteris parašė, tik, nesulaukdama tolesnės instrukcijos, pati paskambino į policiją klausti, ką jai toliau daryti. Jai buvo paaiškinta, kad nei „Google", nei banko ar policijos darbuotojai telefonu neklausinėja žmonių jų elektroninės bankininkystės duomenų. 

Moteris sužinojo, kad tapo sukčių auka - iš sąskaitos į nepažįstamo asmens sąskaitą išplaukę tūkstančiai eurų bei tūkstantinės šiaulietės vardu paimtos paskolos, kurios iš pradžių buvo pervestos į jos sąskaitą, vėliau pinigai perpumpuoti į svetimas sąskaitas.

Kaip reaguoja bankai

„Vakaro žinios" paprašė bankų atstovų pakomentuoti, kokiu būdu sukčiams gali patekti didelės sumos, kai bankai taiko didžiules kontrolės priemones ir sustabdo įtartinus pervedimus dėl galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų. Pavyzdžiui, standartinis SEB banko limitas - 4000 eurų per dieną ir 10 000 eurų per mėnesį.

Kiek dažnai sustabdomi pervedimai, kokia dalimi pasitvirtina, kad tai pinigų išviliojimo atvejai?

Kokios galimybės banko klientui atgauti sukčių išviliotus pinigus? Kokių papildomų priemonių imasi ar ketina imtis bankai, kad sumažintų sukčių galimybes išvilioti iš sąskaitų pinigus?

Štai, kaip atsakė dviejų bankų atstovai.

SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė:

„Pagal pateiktą aprašymą (dėl minėto atvejo, kai išviliota per 100 tūkst. eurų - red. past.), tokios klientės neturėjome arba jos nuostoliai galėjo būti paskirstyti tarp kelių finansų institucijų. 

Savo ruožtu SEB bankas nuolatos primena klientams apie poreikį išlikti budriems ne tik informuodamas, kaip atpažinti finansinius sukčius, bet ir pranešdamas apie jų suaktyvėjimą ir besikeičiančius veikimo būdus. 

Siekdamas užkirsti kelią sukčiams ir apsaugoti savo klientus, SEB bankas nuolatos stebi klientų atliekamus pavedimus ir kilus įtarimams dėl kliento saugumo ar galimai nesąžiningos veiklos juos nedelsiant stabdo.

Primename gyventojams apie reikiamybę kritiškai vertinti bet kokius prašymus perduoti grynuosius pinigus tretiesiems asmenims, ypač šiems prašant pasaugoti pinigus, kol vyksta tyrimas, patikrinti pinigų kilmę ar dėl kitų priežasčių. 

Taip pat raginame nesivelti į ilgus pokalbius su nepažįstamais asmenimis, ypač jei pokalbio metu justi spaudimas atlikti konkrečius veiksmus. Nutraukus tokio pobūdžio pokalbį rekomenduojame nedelsiant apie jį pranešti policijai ir savo bankui, kad šis galėtų užtikrinti sąskaitoje turimų lėšų saugumą."

„Swedbank" informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė:

„Atkreipiame gyventojų dėmesį, kad bankas niekuomet neprašo atskleisti asmeninių interneto banko prisijungimo duomenų, PIN kodų, slaptažodžių, „Smart-ID" kodų ar mokėjimo kortelės informacijos. 

Vienintelis atvejis, kai banko darbuotojai prašo identifikuoti save - tuomet, kai į banką kreipiatės jūs patys ir todėl jūsų prašoma patvirtinti savo tapatybę. Taip pat bankai nesiunčia aktyvių nuorodų ir nereikalauja atlikti veiksmų jas aktyvavus. 

Gavus tokią žinutę ar sulaukus skambučio, kuris sukėlė nerimą dėl sąskaitoje esančių lėšų saugumo, prieš imantis bet kokių veiksmų pirmiausia reikėtų patiems kreiptis į savo banką oficialiais kontaktais ir išsiaiškinti situaciją. Įtarus sukčių ataką, apie ją reikėtų pranešti bankui bei policijai.

Negalėdami išgauti asmeninės informacijos ir prieigos prie sąskaitų, sukčiai ieško įvairių būdų priversti gyventojus atlikti mokėjimų operacijas, kurias inicijuoja sukčiai, o ne patys gyventojai. 

Taigi, nei iš šio, nei iš to pasirodžius „Smart-ID" ar išmaniosios banko programėlės pranešimui patvirtinti mokėjimą, kurio pats neinicijavote, turėtumėte išsyk atmesti tokį prašymą. 

Net jei patys inicijuojate mokėjimą ar kitą operaciją, visuomet įvertinkite, ar telefono ekrane rodomas prašymas įvesti slaptažodį ir kontrolinis kodas tikrai sutampa..."

„Swedbank" atsakymas tęsiasi toliau, tačiau visiškai neatsakoma į pateiktus konkrečius „Vakaro žinių" klausimus. Regis, kad bankams labai nepatiko šie klausimai.

Akivaizdu, jog saugumo priemonės bankuose nesuveikia taip, kaip deklaruojama. Kasdien žmonės netenka milžiniškų sumų, nors kalama į galvas, jog banko sąskaitoje pinigai yra saugesni, nei kojinėje.