Karo pabėgėlių fronte - pirmieji apsimetėliai

Nuo karo vasario 24-ąją pradžios, kai Rusija ciniškai užpuolė taikią ir suverenią kaimynę Ukrainą, iš pastarosios šalies į Vakarų Europą ėmė plūsti karo pabėgėliai, kurių skaičius antradienį jau viršijo du milijonus. Iš esmės tai - moterys su vaikais, nes kovoti už savo Tėvynės laisvę galintys vyrai iš Ukrainos neišleidžiami.

Deja, jau pradėtos fiksuoti ir begėdiškos manipuliacijos karo Ukrainoje tema. Kai kurie žmonės apsimetinėja pabėgėliais ir išnaudoja pagalbos ranką ištiesusius europiečius, organizacijas.

Ne išimtis - ir Lietuva. Vienas keistas, dviprasmių minčių sukėlęs atvejis jau fiksuotas pajūryje.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas prašė būti budrius, tačiau ne paranojiškai įtarius.

Ir visus paragino dėl pavienių sukčiavimų jokiu būdu neatsisakyti pagalbos tikriesiems karo Ukrainoje pabėgėliams, tęsti veiklą bei visokeriopai padėti kenčiantiems, prieglobsčio Lietuvoje ieškantiems ukrainiečiams.

Apsišaukėliai Vokietijoje

Bet koks karas neišvengiamai tampa puikia dūmų uždanga nešvariems darbeliams ir priedanga sukčiavimui, vagystėms, pasipinigavimui nelaimės sąskaita.

„Vakarų ekspresui“ pavyko gauti keletą konkrečių įrodymų, kaip Vakarų Europoje buvo demaskuoti sukčiai, apsimetę karo pabėgėliais.

Juos, beje, išaiškino bei paviešino užsienyje gyvenantys ir dirbantys Rusijos piliečiai, smerkiantys savo gimtosios šalies valdžios grobuonišką politiką Ukrainos atžvilgiu.

Vokietijoje dirbantis G. (tikrųjų vardų ir pavardžių neskelbiame saugumo sumetimais - aut. past.) „Vakarų ekspresui“ pasasakojo įvykį traukinyje, važiavusiame iš Vokietijos į Daniją.

"Tūkstančiai pabėgėlių iš Ukrainos, daugiausia moterys ir vaikai, per vieną savaitę tapo neatsiejama Europos Sąjungos kultūrinio kraštovaizdžio dalimi.

Mūsų vagone važiavo jauna moteris su dviem paaugliais, kurių veidai buvo pilki pilki, tokių nesu matęs, verkdama kažką rašė išmaniuoju telefonu.

Net nekilo abejonių, kad tai nuo karo baisumų gimtinėje bėganti ukrainietė.

Tačiau tuo pačiu metu auga ir daugiausia iš posovietinių valstybių kilusių sukčių gretos. Jie gastroliuoja po Vokietiją ir apsimetinėja po Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino peiliu atsidūrusiais pabėgėliais. Ieško įvairiausios naudos sau.

Du tokie vyriškiai pasienyje, Vokietijos miesto Flensburgo traukinių stotyje, mūsų klausinėjo, kaip čia į Daniją patekti. Esą jų pasai sudegė, kai buvo bombarduojamas Ukrainos miestas Charkivas", - įspūdžiais dalijosi rusas.

Jis pasielgė gudriai: pasiūlė kreiptis į danų pasieniečius Padborge, esą šie padės.

„Padėjo“, - ironiškai pakomentavo G. ir parodė nuotrauką, kurioje apsimetėliai galimai buvo sulaikyti pasieniečių.

Dar viena rusė J. skundėsi, kad dėl pabėgėlių apsimetėlių patyrė psichologinę traumą ir bent kol kas nebegali savanoriauti, padėti tikriesiems pabėgėliams Berlyne.

"Visą savaitę labai daug laiko praleidau su pabėgėliais. Tai buvo vienintelis būdas atsiriboti nuo baisių įvykių Ukrainoje.

Aš vertėjavau, apsikabindavau žmones, palaikydavau juos morališkai, daug kalbėdavau su jais. O po to susidūriau su netikrais pabėgėliais. Tai mane labai traumavo.

Viena moteris apsimetinėjo karo pabėgėle, nors jau daug metų gyvena Vokietijoje. Ji norėjo gauti įvairiausią paramą, kurią skiria užuojautos kupini vokiečiai.

Dar dvi moterys atvyko tiesiog uždarbiauti, prieš tai lankėsi Italijoje, Lenkijoje. Joms baigėsi vizų galiojimo terminas, tad atvyko į Vokietiją.

Pradėjo meluoti, kad vaikai liko Ukrainoje (nors pastarieji taip pat uždarbiauja Vakarų Europoje). Ir vis spaudė, spaudė, apeliavo į užuojautos, pagalbos prašymą, pasakodamos savo legendas", - teigė Berlyne gyvenanti ir dirbanti rusė.

Galimos provokacijos

Paprašytas pakomentuoti, kaip lietuvaičiams apsisaugoti nuo apsimetėlių, uostamiesčio meras V. Grubliauskas įvardijo jau įvykusį vieną keistą atvejį.

"Pajūrio verslininkai buvo priėmę keturias moteris su šešiais vaikais, apgyvendino juos savo apartamentuose. Tačiau tai, kas įvyko, juos šokiravo.

Po vienos audringos nakties jie rado visas sienas išpurvintas.

Pabėgėliais apsimetusios moterys vakarėlį sau organizavo. Paaiškėjo, kad jos - melagės, vyrai dirba Švedijoje, gerai uždirba.

Žinoma, apsimetėlės buvo išprašytos. Tačiau tai - kol kas pavienis atvejis ir labai prašau geros valios žmonių dėl panašių nesusipratimų jokiu būdu nenutraukti savo paramos akcijų tikriesiems pabėgėliams.

Tęskite savo prasmingą, reikalingą veiklą. Supraskime, kad bet kokio karo metu įvairiausi sukčiavimų, pasipelnymo svetimo skausmo sąskaita ir panašių atvejų neišvengiama. Ne išimtis - ir dabartinė situacija„, - “Vakarų ekspresui" sakė meras.

Savo ruožtu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis šios savaitės pradžioje pranešė, kad jau yra ruošiamas Materialinės paramos tvarkos aprašo pakeitimas, pagal kurį pabėgėliams bus skiriama vienkartinė 267 eurų dydžio piniginė išmoka.

"Labai sudėtinga apsisaugoti nuo sukčių, apsimetėlių, lai tam tikros tarnybos dirba savo darbą, tikrina žmones.

Aš neatmesčiau ir galimybės, kad nedraugiškos jėgos specialiai bandys kompromituoti tikruosius pabėgėlius, apsimetinės jais taip siekdamos pakirsti žmonių pasitikėjimą ir sumažinti pagalbos nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms mastus.

Jau buvo vienas kitas, kuris, prisidengdamas netikru pabėgėlio statusu, prašė pagalbos. Bus visko. Tik nepradėkime visų įtarinėti, teikime pagalbą nuo karo baisumų išsivadavusiems ir pas mus prieglobsčio prašantiems broliams ukrainiečiams.

Nesustokime, net jei ir išaiškės negražių atvejų, sukčiavimo pavyzdžių„, - “Vakarų ekspresui" sakė G. Neniškis.

Atkreiptinas dėmesys ir į paramą pinigais, pervedant juos į nurodytas sąskaitas. Ir šioje vietoje yra bei bus sukčiaujama, ypač - nurodant asmenines sąskaitas.

„Geriausiai tą paramą teikti per patikrintas, centralizuotas įstaigas. Pavyzdžiui, organziacijas “Blue/Yellow„, nacionalinį savanorių pagalbos koordinavimo centrą “Stiprūs kartu", kitas, kurios tikrai teikia paramą Ukrainos kariams, pabėgėlių šeimoms.

Ir nepasiduokime šmeižto kampanijoms, jei tokių rasis: esą visur pilna pabėgėlių apsimetėlių, neremkite ukrainiečių. Būkime budrūs, nebūkime naivūs, bet nenustokime remti karo Ukrainoje pabėgėlių, jų šeimų, remkime organizacijas, vežančias paramą kariams ukrainiečiams.

Tačiau tik devynis kartus pamatavę dešimtą kirpkime. Nedovanokime savo pinigų sukčiams. Būkime protingi, bet solidarūs su Ukraina", - linkėjo V. Grubliauskas.

Klaipėdos savivaldybės duomenimis, šį pirmadienį uostamiestyje jau buvo bent du šimtai karo pabėgėlių iš Ukrainos. Tikslus jų skaičius nėra žinomas, nes ne visi jie yra užsiregistravę teritoriniame migracijos skyriuje.

Daugiau informacijos apie pagalbą ukrainiečiams - nuolat atnaujinamoje Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainės rubrikoje „Pagalba Ukrainai“ adresu: https://www.klaipeda.lt/lt/pagalba-ukrainai/9562.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder