Katė gali nugaišti dėl įprasto maisto likučio nuo stalo

Katė gali nugaišti dėl įprasto maisto likučio nuo stalo: veterinarai įspėja, ko reikėtų saugotis

Virškinamojo trakto užsikimšimas, vidaus organų pažeidimai ir bakterinės infekcijos – tai tik dalis rizikų, susijusių su vištienos kaulais. Ekspertai papasakojo, kaip apsaugoti naminius augintinius.

Vištienos kaulai, kuriuos daugelis gyvūnų šeimininkų laiko saugiais, iš tikrųjų gali kelti rimtą grėsmę kačių sveikatai. Veterinarijos gydytojai įspėja, kad net viena praryta atplaiša gali sukelti pavojingų komplikacijų – nuo uždusimo iki vidaus organų pažeidimo. Apie tai pranešė leidinys „Catster“.

Nors katės yra plėšrūnės ir gamtoje gali ėsti grobį kartu su kaulais, naminiai gyvūnai susiduria su kitokiomis rizikomis. Ypatingą pavojų kelia kaulai, likę po maisto gaminimo.

Pasak specialistų, rimčiausios pasekmės gali būti virškinamojo trakto užsikimšimas arba plyšimas. Abiem atvejais gyvūnui dažniausiai prireikia chirurginės operacijos. Ypač pavojinga žarnyno perforacija, kai aštri kaulo atplaiša praduria organo sienelę ar kitus vidinius audinius. Tokia būklė gali kelti grėsmę katės gyvybei.

Veterinarai pažymi, kad virti vištienos kaulai yra kur kas pavojingesni už žalius. Termiškai apdoroti jie tampa trapūs ir lengvai skyla į aštrias briaunas. Būtent šios atplaišos gali pažeisti virškinamąjį traktą.

Žali kaulai rečiau skyla į aštrias dalis, tačiau jie susiję su kita rizika. Kartu su žalia vištiena gyvūnas gali užsikrėsti bakterine infekcija. Be to, tokios bakterijos per katės seiles ar išmatas gali persiduoti žmonėms. Ypač pažeidžiami yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys su nusilpusiu imunitetu.

Kita grėsmė – uždusimo rizika. Kaulo atplaiša gali įstrigti kvėpavimo takuose arba burnos ertmėje. Jei gyvūnas pradeda dažnai trinti snukutį letena, purtyti galvą arba jam sunku kvėpuoti, tai gali rodyti, kad kaulas įstrigo burnoje ar gerklėje.

Specialistai pataria veikti nedelsiant, jei paaiškėjo, kad katė prarijo vištienos kaulą. Pirmiausia reikia patikrinti, ar ji normaliai kvėpuoja ir ar nėra uždusimo požymių. Taip pat svarbu patraukti likusius kaulus, kad gyvūnas jų nesuėstų. Po to reikėtų susisiekti su veterinarijos gydytoju ir pranešti, kiek kaulų katė galėjo praryti, ar jie buvo žali, ar virti, ir kada tiksliai tai įvyko.

Kartu veterinarai griežtai nerekomenduoja bandyti patiems sukelti gyvūnui vėmimo. Judėdama atgal, aštri atplaiša gali pažeisti stemplę arba skrandį ir sukelti papildomų traumų.

Net jei po incidento katė jaučiasi gerai, ją reikia atidžiai stebėti artimiausias valandas ir dienas. Pavojingi simptomai gali būti vėmimas, pilvo pūtimas, tuštinimosi nebuvimas, atsisakymas ėsti ar gerti, vangumas, taip pat skausminga reakcija liečiant pilvą.

Kai kuriais atvejais kaulas gali pereiti per virškinimo sistemą be rimtų pasekmių, nors gyvūnui gali kilti laikinų virškinimo sutrikimų ar viduriavimas. Tačiau veterinarai pabrėžia, kad net ir nesant simptomų verta pasikonsultuoti su specialistu. Prireikus gydytojas gali paskirti rentgeno tyrimą, kad nustatytų kaulo vietą ir įvertintų galimas rizikas.

Jei veterinarijos gydytojas leidžia stebėti gyvūną namuose, paprastai rekomenduojama užtikrinti katei prieigą prie šviežio vandens ir laikytis paskirtų šėrimo rekomendacijų. Taip pat šeimininkams patariama tikrinti kraiko dėžutę ir stebėti gyvūno išmatas.

Paprasčiausias būdas išvengti pavojingos situacijos išlieka prevencija. Specialistai pataria nepalikti vištienos kaulų pasiekiamoje vietoje ir išmesti juos į šiukšlių dėžes su dangčiais, kurių gyvūnas negalėtų atidaryti ar apversti. Ypač tai pasakytina apie virtus kaulus, kurie kelia didžiausią grėsmę kačių sveikatai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder