Kauniečiams parūpo klaipėdiečių nerimas
(3)Maždaug 700 gyventojų apklausą ruošiasi atlikti Kauno technologijos universitetas (KTU), jos metu surinkti duomenys bus panaudoti platesniame tyrime, kuris turėtų atskleisti, kaip aplinkos tarša susijusi su žmonių patiriamu nerimu.
Apklausos metu mokslininkai per kelias savaites tikisi apklausti apie 700 klaipėdiečių.
„Apklausa skirta nustatyti bendrojo nerimo, nerimo dėl ekologinės situacijos ir taršos sukelto nerimo paplitimą paveiktose bendruomenėse“, - skelbia Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto aprašymas.
Šiuo metu apklausos paslaugą perkančio KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė Audronė Telešienė sako, kad Klaipėdos gyventojai apklausai pasirinkti dėl to, kad šis miestas jau po ankstesnių tyrimų priskirtas prie turinčių aukščiausius rizikos indeksus.
„Ankstesniame mūsų mokslo grupės vykdytame tyrime „RiskSpace“ projekte kūrėme rizikos žemėlapius savivaldybėms. Klaipėda buvo įvertinta kaip turinti vieną aukščiausių rizikos indeksų - įskaitant aplinkosaugines rizikas - tarp Lietuvos savivaldybių“, - teigia profesorė „Vakarų ekspresui“ atsiųstame komentare.
„RiskSpace“, be kita ko, 2019-2022 metais analizavo oro ir vandens taršą, pagal šiuos ir kitus aplinkosauginius duomenis sudarytas ekologinių rizikų žemėlapis, Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone esančios seniūnijos jame priskirtos aukščiausioms (4-5) rizikos klasėms. Po šio tyrimo savivaldybėms bei politikos formuotojams teiktos rekomendacijos.
Klaipėdiečius ruošiamasi apklausti ir dėl to, kad jie dėl pramonės taršos patiria didelį nerimą - tai rodo ankstesni KTU mokslininkų tyrimai.
„Antra priežastis - podoktorantūros stažuotojos Audros Balundės ankstesni tyrimai, rodantys, kad dėl pramoninės taršos šiauriniuose ir pietiniuose Klaipėdos miesto rajonuose ten gyvenančios bendruomenės patiria didelį aplinkosauginį nerimą“, - respondentų pasirinkimą „Vakarų ekspresui“ aiškina KTU.
Tyrimą žadama baigti 2026-ųjų pabaigoje, tuomet jo išvados bus teikiamos savivaldybėms ir skelbiamos viešai - tikimasi, kad šios žinios pravers bendruomenėms, kurios bando kovoti su taršos problemomis.
„Savanoriškas darbas su bendruomene prasidėjo už šio projekto ribų, bendruomenei kovojant su patiriamomis neteisybėmis. Tyrimas suteiks unikalių taikomųjų žinių ir įžvalgų, svarbių su panašiais iššūkiais susiduriančioms bendruomenėms Lietuvoje ar kitose šalyse“, - teigia projekto rengėjai.
Ar tikrai uostamiestyje rizika dėl aplinkosaugos didesnė nei kur kitur Lietuvoje - kaip skelbia mokslininkai - neskubama patvirtinti.
Duomenis apie oro ir vandens taršą Klaipėdoje ir miesto apylinkėse renkanti Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) KTU informacijos nekomentuoja - nežinant mokslo tyrimo metodikos, tai būtų nekorektiška.
AAA neseniai pradėjo skelbti oro kokybės švieslentę, parodančią konkrečių teršalų vidurkį tam tikroje vietoje - informaciją apie tai iš Klaipėdos tiekia dvi taršos matavimo stotys Šilutės plente ir miesto centre.
Naujausi duomenys rodo, kad nei fiksuoti kietųjų dalelių, nei kitų taršalų vidurkiai neviršija leistinų normų.
Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos savivaldybė skelbė, kad už daugiau nei 400 tūkst. eurų įrengs dar keturias stacionarias oro taršos stoteles.
Vienas taršos matuoklis suplanuotas Šilutės plente ties gyvenamaisiais namais Budelkiemio gatvėje, vienas - uosto pašonėje esančiame privačių namų kvartale, Nendrių ir Žūklės gatvių sankryžoje, po vieną - Šermukšnių ir Rūtų gatvių sankryžoje bei Švyturio gatvėje tarp 10-12 namų.
Tikimasi, kad šios įrangos pateikta informacija padės operatyviai fiksuoti taršą, ją analizuoti ir tiksliau nustatyti šaltinius.
Oro taršos stebėjimo stotelių tinklas plečiamas ir reaguojant į gyventojų skundus, o matuoklių vietos atrinktos atsižvelgus į pramonės įmonių ir didžiausių transporto srautų pasiskirstymą mieste.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą