Kiek gili Jūros šventės alaus upė?

(12)

Pačiame Jūros šventės pavadinime užkoduota jos esmė. Šventinėje programoje gausu jūrines tradicijas akcentuojančių renginių, vyksta daug sportinių varžybų, tačiau vakare šurmuliuojančių koncertų metu žmonės atsipalaiduoja. Gausiau vartojamas alkoholis. Skeptikai šią šventę vadina „alaus švente“, tačiau daugelis pastebi, kad toks įvaizdis - jau praeitis. Tuo rūpinasi ir organizatoriai.

Nors Lietuvoje jau yra pavyzdžių, tokių kaip „Naisių vasara“, kur festivalyje žmonės linksminasi be alkoholio, Jūros šventė alaus atsisakyti neketina, juo labiau kad ir aludarių interesas ne paskutinėje vietoje.

Šventę organizuojančios VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorė Eglė Šulskė sako, kad per paskutinius metus vietų, kuriose tik Jūros šventės metu prekiaujama alumi, sumažėjo du kartus - iki 20.

Tačiau tradiciškai lauko prekybą alumi suaktyvina senamiestyje nuolatos įsikūrusios kavinės, kurių Jūros šventės teritorijoje - dešimtys.

Per praėjusius dvejus metus Jūros šventėje nebuvo leista prekiauti mažųjų Lietuvos alaus daryklų produkcija.

Anot E. Šulskės, tai susiję ne vien su pandemija.

Taip pasielgta dėl to, kad ankstesniais metais dalis smulkiųjų aludarių pažeidinėjo prekybos taisykles: prekybos vietose aktyviai reklamavo savo produkciją, pilstė alų į bokalus vartoti vietoje, nors, pagal taisykles, jie gali pilstyti alų tik į užsukamus butelius išsinešti.

Dėl minėtų pažeidimų buvo priimtas sprendimas neleisti mažiesiems Lietuvos aludariams dalyvauti Jūros šventės prekybinėje mugėje.

Buvusio sprendimo neplanuota keisti ir šiais metais. Tačiau po aludarių kreipimosi, konsultavimosi su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojais, konkurencijos tarnybos specialistais, papildžius Jūros šventės mugės organizavimo tvarką ir griežtesnę priežiūrą, buvo priimtas sprendimas paveldinio alaus gamintojams leisti savo produkcija prekiauti.

Nustačius pažeidimus, pažeidėjai metams bus eliminuoti iš mugės.

Rašė skundus

Tačiau Joniškėlio alaus daryklos UAB „Joalda“ direktorius Darius Rinkevičius „Vakarų ekspresui“ sakė, jog tokią diskriminaciją sieja su didžiausios Lietuvos alaus daryklos veikla.

„Pastaruoju metu pasikeitė alaus vartojimo kultūra, žmonės ieško įvairesnių skonių, todėl mažosios daryklos tapo rimtu konkurentu didiesiems“, - mano D. Rinkevičius.

Anot jo, jis neoficialiai atstovauja 7 mažosioms Lietuvos alaus darykloms, o kad joms būtų leista prekiauti Jūros šventėje, teko rašyti raštus ir Konkurencijos tarnybai, ir Seimo nariams, ir ministrams, ir Klaipėdos miesto valdžiai.

Tradicinį lietuviško paveldo alų gaminantys mažieji aludariai turi tai patvirtinančius sertifikatus ir save tapatina su mėsos ar duonos gaminių gamintojais, turinčiais kulinarinio paveldo statusą.

Prekiauti tokiais gaminiais Jūros šventės metu yra suteikiamas prioritetas išsirinkti geriausias vietas prekybai.

E. Šulskė sutinka, kad su mažaisiais aludariais trūksta tiesioginio bendravimo. Galiausiai buvo nuspręsta mažiesiems aludariams leisti prekiauti Jūros šventės mugėje, o po šventės sėsti prie stato ir kalbėti dėl ateities bendradarbiavimo.

Netenkina sąlygos

Tačiau D. Rinkevičius sako, kad mažųjų aludarių netenkina sąlygos, kurių jie turi paisyti, jog būtų leista prekiauti Jūros šventėje.

Jis nesupranta, kodėl neleidžiama pilstyti alaus į vienkartinę tarą, jį vartoti vietoje, šalia prekybos palapinių pasistatyti staliukus.

Mažieji aludariai Jūros šventėje nori panašių sąlygų, kaip ir mažesnėse šventėse Lietuvoje.

„Nors turime viešojo maitinimo (kavinės ar baro. - Autor. past.) licencijas prekybai alkoholiu, Jūros šventės metu mums leista prekiauti kaip parduotuvėms, tik iki 20 val.“, - piktinasi D. Rinkevičius.

Anot jo, jų netenkina ir tai, kad jiems skirta tik po vieną vietą prekybai mugėje, nors jie pageidautų 3-4. Tai reiškia, kad vien mažųjų aludarių prekybos palapinių tokiu atveju šventėje būtų apie 25.

E. Šulskė sako, kad šventė šiais metais oficialiai vyks iki 2 val. nakties, iki tada galima ir prekyba mugėse.

Kad mažieji aludariai gali prekiauti iki 20 val., nusprendė Klaipėdos savivaldybės administracija, kuri ir išdavė tokius leidimus.

Nenori tapti kavinėmis

Norėdami prekiauti ilgiau, mažieji aludariai turėtų įkurti laikinas kavines arba bendradarbiauti su esamomis.

Tačiau D. Rinkevičius sako, kad tokiu keliu eiti neplanuoja, nes tai yra per brangu.

Prekybinė vieta mugėje daugiausia kainuoja iki 360 eurų, o štai leidimas įkurti laikiną kavinę Jūros šventė metu priklausomai nuo vietos kainuoja apie 1 500 eurų ir daugiau už tris dienas.

Tačiau mažieji aludariai šios Jūros šventės metu su Savivaldybės įmonės „Senasis turgus“ pagalba dalinai apėjo sistemą.

Jie dalyvauja renginyje „Food Klaipėda“, kuris vyks Senojo turgaus aikštėje.

„Darome eksperimentą, nežinome, kaip pavyks“, - sako D. Rinkevičius. Jis neatskleidžia, kiek kainavo vieta „Food Klaipėda“, bet tikrai daugiau nei 1 000 eurų.

Tačiau „Food Klaipėda“ prekiauti alumi „Joalda“ ir dar keli čia dalyvaujantys mažieji aludariai galės mažiausiai iki 23 valandos, ir alus bus skirtas ne tik išsinešti, bet ir vartoti vietoje.

Įdomu tai, kad Jūros šventės metu ir praktiškai jos teritorijoje vykstančiame renginyje „Food Klaipėda“ negalioja Jūros šventės rinkliavos ir prekybos taisyklės. Šiam renginiui išduotas atskiras leidimas.

Prekybos vietos kaina jame panaši kaip geriausiose Jūros šventės vietose. Iš viso Senojo turgaus aikštėje vyksiančiame renginyje numatyta beveik 40 prekybos vietų, tarp kurių - ir prekyba alumi.

Gajus stereotipas

Alaus stereotipas Jūros šventėje gajus nuo tų laikų, kai buvo leidžiama alaus reklama ir šventėje dominavo „Švyturio“ logotipas. Tačiau ir šiandien aludariai yra pagrindiniai šventės rėmėjai.

„Klaipėdos švenčių“ 2021 metų ataskaitoje „Švyturio-Utenos alaus“ tarp oficialių rėmėjų nėra. Praėjusiais metais su šiuo rėmėju buvo sudaryta reklamos sutartis. Šiais metais - paramos sutartis.

„Švyturys Nealkoholinis“ šių metų programoje oficialiai pristato aludarių skverą Kūlių Vartų gatvėje. Taip pat šis prekės ženklas dovanoja didįjį Jūros šventės šeštadienio koncertą su Jessica Shy, KAZKA (Ukraina) ir Justinu Jaručiu.

Anot E. Šulskės, oficialus Jūros šventės biudžetas siekia 350 tūkstančių eurų. Apie 50 tūstančių eurų yra tiksliniai rėmėjų pinigai. „Švyturys-Utenos alus“ yra vienas jų.

D. Rinkevičius sako, kad ir smulkieji aludariai galėtų proporcingai prisidėti prie Jūros šventės rėmimo.

Budulių nebėra

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigia, kad Lietuvos linksminimosi kultūros pokytis yra akivaizdus ir tai atsispindi ir Jūros šventėje.

„Palyginus su tuo, kas buvo prieš 10-15 metų, vaizdas yra visai kitoks, šventės metu nebesimato nuo alkoholio apdujusių budulių“, - sako meras.

V. Grubliauskas sutinka, kad būtų dalis visuomenės, palaikančios draudimą vartoti alkoholį šventės metu, tačiau net sovietiniais laikais, galiojant Michailo Gorbačiovo sausam įstatymui, Jūros šventėje alus nebuvo uždraustas. Ne draudimais reikia skatinti žmones vartoti mažiau alkoholio, o švietėjiška veikla.

„Tai yra laisvė, kuria reikia naudotis taip, kad nebūtų trukdoma kitiems“, - sako V. Grubliauskas.

Jis nemano, kad tai, jog didžiausias Lietuvos alaus gamintojas yra vienas pagrindinių šventės rėmėjų, daro didelę įtaką jos įvaizdžiui.

Kartu meras palaiko mažuosius Lietuvos aludarius ir šventės dalyvių teisę paragauti jų produkcijos.

„Nepaisant, kas yra parašyta sutartyse su šventės rėmėjais, tradiciniu alumi turi būti prekiaujama“, - sako V. Grubliauskas, kartu akcentuodamas, kad niekam nevalia pažeidinėti nustatytų prekybos taisyklių.

Mato pozityvą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas nemano, kad alus užgožia Jūros šventės dvasią.

„Aš matau, kad su kiekvienais metais keičiasi šventės dalyvių požiūris į alkoholį. Matau daug vykstančių kultūrinių renginių, koncertų, jūrinę eiseną, sporto varžybas“, - sako A. Latakas.

Anot jo, situacija yra tikrai pasikeitusi, lyginant su tuo, kas buvo prieš 10-15 metų, kai Jūros šventės metu ištisai gatvėse stovėdavo stalai, prie kurių buvo vartojamas alus. Būtent tada buvo galima suprasti, kad tai ne tiek jūros, kiek alaus šventė.

„Jei šiandien būtų nurodymai ar draudimai, tai jau būtų nebe šventė“, - sako A. Latakas.

Jis mano, kad geriausia prevencija yra būtent visuomenės švietimas, tradicijų formavimas per laiką.

Kokia bus šių metų Jūros šventė, pamatysime jau šį savaitgalį liepos 29-31 dienomis.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder