Klaidinanti realybė: kaip atpažinti dezinformaciją ir nepasiduoti jos įtakai?

Kaip pabrėžia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoja dr. Renata Matkevičienė, „dezinformacijos esmė yra intencija – ji visada sąmoninga. Skleidžiama ne dėl klaidos ar žinių trūkumo, bet tam, kad būtų manipuliuojama auditorija“.

Šiuolaikinė dezinformacija nebūtinai primena akivaizdžius melus. Dažnai ji atrodo kaip pusiau teisinga informacija, ištrauktas iš konteksto faktas ar emocingas pasakojimas, kuris sužadina nepasitikėjimą ar pyktį.

Kaip ji pasireiškia?

Dezinformacija dažniausiai pasireiškia per:

- Emocingus antraščių teiginius, kurie siekia šokiruoti („Lietuva išduoda savo piliečius!“);

- Melagingas nuotraukas ar vaizdo įrašus, dažnai pasitelkiant „deepfake“ technologijas;

- Pseudoekspertų komentarus, pateikiamus kaip „objektyvi“ nuomonė;

- Sąmokslo teorijas, kurios pateikiamos kaip „tiesos, kurias slepia valdžia“.

Klaipėdos regione dažnai pastebimos dezinformacijos bangos, susijusios su gynybos infrastruktūra (pvz., apie NATO veiklą ar JAV karių buvimą), energetikos klausimais (ypač apie Klaipėdos SGD terminalą), arba socialiniais neramumais („valdžia nepadeda žmonėms pajūryje“, „Vakarų Lietuva palikta likimo valiai“). Tokie naratyvai kuria susiskaldymą ir silpnina visuomenės atsparumą.

Kam naudinga dezinformacija?

Dezinformacija – tai ginklas, kuris įprastai naudojamas tiek geopolitinėje, tiek vidaus politikoje. Ji gali būti:

- Politinis įrankis, siekiant formuoti palankią nuomonę apie vieną ar kitą partiją;

- Ekonominis įrankis, norint paveikti investicinius sprendimus ar mažinti pasitikėjimą įmonėmis;

- Geopolitinis įrankis, kai bandoma destabilizuoti valstybę iš vidaus.

Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius pabrėžia: „Dezinformacija yra autoritarinių režimų mėgstamiausias įrankis. Ji kainuoja mažiau nei tankai, bet gali padaryti tiek pat žalos.“

Dezinformacija ir propaganda: koks tarp jų skirtumas?

Nors šie terminai dažnai vartojami kaip sinonimai, tarp jų yra esminis skirtumas.

Propaganda – tai kryptinga informacija, siekianti formuoti palankų požiūrį į tam tikrą idėją ar režimą. Ji gali būti netgi tiesos pagrindu, tačiau pateikiama vienašališkai.

Tuo tarpu dezinformacija yra sąmoningas melas. Ji gali būti dalis propagandos kampanijos, bet jos tikslas – suklaidinti, o ne įtikinti atvira diskusija.

Kodėl svarbu nepasiduoti dezinformacijai?

Dezinformacija griauna visuomenės pasitikėjimą – tiek žiniasklaida, tiek valstybe, tiek vienų kitais. Ji kuria emocinį chaosą, verčia žmones gyventi baimėje ar apatijoje. Klaipėdos bendruomenė, kaip ir visa Vakarų Lietuva, yra strategiškai svarbi tiek kariniu, tiek ekonominiu požiūriu. Todėl regionas tampa ypač pažeidžiamas informacinėms atakoms.

Klaipėdos universiteto politologė dr. Laima Žilinskienė pastebi: „Informacinės atakos dažnai nutaikytos į vietinius skaudulius: ekonominę nelygybę, emigraciją, nepasitikėjimą sostinės sprendimais. Tai kuria įtampą, kuri naudinga išorės jėgoms.“

Kaip atpažinti dezinformaciją televizijoje ir socialiniuose tinkluose?

1. Tikrinti šaltinį. Ar žinias skelbia patikima redakcija? Jei šaltinis anoniminis ar naujas, turite būti atsargūs.

2. Įvertinti emocinį toną. Jei turinys kelia pyktį, baimę ar pasipiktinimą – sustokite. Tai gali būti signalas, kad informacija manipuliatyvi.

3. Ieškoti alternatyvių šaltinių. Palyginkite, ką apie tą patį įvykį rašo kiti žiniasklaidos kanalai.

4. Patikrinti faktus. Pasinaudokite faktų tikrinimo platformomis, pavyzdžiui, 15min Patikrinta ar Delfi Faktai.

5. Būti skeptiškam „ekspertams“. Ar asmuo, komentuojantis klausimą, tikrai turi kompetencijos?

6. Analizuoti vaizdus. Jei matote šokiruojančią nuotrauką, pabandykite ją patikrinti „Google Reverse Image Search“.

7. Atskirti nuomonę nuo fakto. Jei straipsnis pilnas vertinimų („valdžia nesirūpina“, „žmonės nusivylę“), jau yra signalas, kad tai ne žurnalistika, o manipuliacija.

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Klaipėdos atsparumas – mūsų visų atsakomybė

Klaipėda yra atviras pasauliui miestas, bet todėl ypač pažeidžiamas informaciniam poveikiui. Uoste dirbantys žmonės, studentai, kariškiai, žurnalistai, politikai, visi miestiečiai tampa dezinformacijos taikiniais. Svarbiausias skydas yra kritinis mąstymas ir medijų raštingumas.

Pasak žurnalistės ir medijų ekspertės Rasos Tapinienės, „informacinis atsparumas nėra įgimtas, tai – kasdienis įprotis: klausti, tikrinti, abejoti ir domėtis“.

Dezinformacijos poveikį galime sumažinti tik būdami sąmoningi, palaikydami patikimą žiniasklaidą ir drąsiai diskutuodami apie tiesą – ypač čia, Klaipėdoje, kur jūra atveria duris ne tik prekėms, bet ir idėjoms.