Klaipėdietės aktorės Aistės Alksnytės įspūdžiai iš ypatingos misijos Kaire

Kairo širdyje, tarp dulkių, chaoso ir karo pabėgėlių skausmo, trys „Emergency Smile“ klounai dovanojo tai, ko labiausiai trūko - juoką, viltį ir šypsenas.

Šioje misijoje sykiu su klaipėdiete aktore dalyvavo ir kolegos iš kitų šalių: Razan iš Jordanijos, Christian iš Austrijos. Taip pat - misijos vadovė Natalie iš Austrijos.

Kartu jie lankė pabėgėlių registracijos centrus, mokyklas ir bendruomenes, kuriose gyvenimas atrodo sustojęs.

Ši istorija - aktorės Aistės Alksnytės dienoraštis - pasakojimas apie akimirkas, kai šypsena tampa viltimi.

Registracijos centras

Kelis kartu su komanda važiavome į UNHCR registracijos centrą.

Kiekvieną dieną į šį centrą ateina apie 3000 žmonių, siekiančių gauti prieglobstį, pagalbą, registraciją ir t. t. Savo laukimą eilėje jie pradeda nuo 2 val. ryto.

Čia stovi žmonės - nuo vienišų mamų su kūdikiais ant rankų, vyrų, senjorų iki paauglių be tėvų, be palydos. Daugelis iš jų - pabėgėliai iš Sudano.

25 laipsnių karštyje jie stovi su pūkinėmis striukėmis - nežinau, ar jiems šalta, ar kūnas nuo įtampos tiesiog dreba.

„Padarykime jiems įsimintiną dieną, sulaukime bent šypsenų“, - sutariame su kolegomis klounais.

Ir štai koridoriuje link laukiamojo pasigirsta mūsų klounų daina - įžygiuojame dainuodami, sveikindamiesi su visais aplinkui. Pradedame rodyti klounų šou.

Vaikų, tėvų, UNHCR darbuotojų susidomėjimas netelpa kambaryje. Muzika, juokas, džiaugsmingi šūksniai ir plojimai užpildo erdvę.

Išeiname dainuodami - šį kartą ne tik mes trys, bet ir vaikai, tėvai, senjorai…

Akimirką atrodo, kad visa erdvė prisipildo gryno oro - oro, kuriame yra vilties.

Kuo prasčiau, tuo geriau

Atvykome į rajoną, kurio neįmanoma apibūdinti žodžiais, bet galiu pamėginti: pilki daugiaaukščiai pastatai, dulkės, purvas, šiukšlių krūvos.

Automobiliai važinėja kur nori, kaip nori, vaikai žaidžia tarp šiukšlių krūvų.

Senyvo amžiaus žmonės knaisiojasi po šiukšles. Šunys, katės, ožkos ir arkliai...

Ir, žinoma, šitame chaose stovi 3 klounai - pasipuošę, švarūs, ryškūs, bet apstulbę. Dideli kontrastai.

Pirma mintis: „Kur mes? Ar čia kur nors tikrai gali būti mokykla?“

Taip, gali. Mokykla - tiesiog 3 kambarių butas, vienas iš jų - direktoriaus kabinetas. Joje mokosi pradinių klasių mokiniai iš Sudano.

Atmosfera šyla, normalizuojasi po chaoso už mokyklos sienų.

© Asmeninio albumo nuotr.

Direktoriaus kabinete ruošiame klounų šou. Tyla. Už durų - vaikų šurmulys ir nekantravimas.

Atsistojame keturiese, apsikabiname, ir misijos vadovė Natalie sako drebančiu balsu: „Šitiems vaikams šią dieną padarysite pačią įsimintiniausią jų gyvenime.“

Užsidedame nosis, pasiruošiame groti, dainuoti ir einame pas vaikus.

Vos įžengus - vaikai iš juoko krenta nuo kėdžių. Mes tik atėjome, o jie jau mus myli.

Tą dieną 50 vaikų, 10 mokytojų ir 3 klounai šventė gyvenimą!

Išėjome su laimės ašaromis ir nusprendėme: kuo prastesnė vieta, tuo šou geresnis!

Direktorė ir tradicijos

Turėjome dar vieną šou mokykloje, kurioje mokosi šimtai vaikų iš Sudano.

Šou skirtas patiems mažiausiems, bet koridoriuose ir laiptinėje pasiekėme ir vyresnius.

Klasė - skurdi, vienintelis šviesos šaltinis - du siauri langai.

Kabėjo cirko vėliavėlės, sėdėjo apie 60 vaikų, pedagogai, direktorė, „Emergency Smile“ komanda ir 3 klounai.

Erdvė tapo magiška, pilna vilties. Visoje mokykloje skambėjo: „La la laaa la…“

Vėliau direktorė pakvietė mus į kabinetą. Ji pasakojo apie netektis - kaip žuvo jos vyras ir visa šeima per karą Sudane, bet penktadienį jos dukra išteka!

Ji iš spintos ištraukė tradicinius daiktus, kuriuos naudoja nuotaka ir jaunikis per tuoktuvių ceremoniją.

Mes buvome sužavėti - prie jos prisijungė mokytojos, rodė rankų darbo daiktus: nuotakos kilimėlį, vandens talpyklas, muštukus…

Tai buvo pakylėjimas, laimės ašaros, meilė kolegoms ir viena geriausių publikų mano gyvenime.

Aš seniai jaučiau tokią orumo ir didybės energiją, kokia sklinda iš šių stiprių moterų.

Jos saugo tradiciją, ją perduoda iš kartos į kartą, edukuoja šimtus vaikų pačiomis skurdžiausiomis sąlygomis.

Prieš išeinant direktorė padavė mums žymeklių dėžutę: „Čia jums dovanos, daugiau neturiu ką jums duoti.“

Tą akimirką netekau žado - gavome milijoną padėkų, bučinių, apkabinimų ir brangiausią dovaną pasaulyje - tiesiog žymeklį.

Paskutinę dieną - šou garaže

Šiandien paskutinė mūsų misijos diena Kaire.

Važiuojame į rajoną, kuriame stovi šimtai nepabaigtų statyti namų, žvyrkelis, dulkės, dykuma.

Vaikai laksto tarp statybinių atliekų ir kanalizacijos vamzdžių.

Galvojau, kad Kairas mūsų nebenustebins - klydau.

Tolumoje stovi mokyklos direktorius baltais marškiniais, moja mums sustoti.

Pasukame už šiukšlių krūvų, siauru takeliu tarp sienų ir akmenų žygiuoja trys klounai.

Leidžiamės stačiu šlaitu į garažą - ten mūsų laukia 130 vaikų akys ir šypsenos.

Erdvė šou - vos 2 m x 1 m. Juokiamės: „Čia bus geriausias šou!“

Vaikai šurmuliuoja, triukšmas toks, kad sunku susikalbėti. Staiga direktorius mosteli rankomis - spengianti tyla. Visos 130 akučių laukia. Tikras teatras.

Užsidedame nosis, apsikabiname, laimės ašaros akyse: „Tai bus geriausia, ką šie vaikai matys!“

Pradedame paskutinį šou.

Mes vėl šventėme gyvenimą: juokas, muzika, daina skambėjo garaže-mokykloje.

Tai buvo pakylėjimas, laimės ašaros, meilė kolegoms ir viena geriausių publikų mano gyvenime.

Ir tikrai taip - mes nešame viltį ir juoką ten, kur to labiausiai reikia.

Kas yra „Emergency Smile“?

„Emergency Smile“ - tai tarptautinė humanitarinė programa, kurią įgyvendina „Red Noses International“. Ji veikia karo, humanitarinių krizių ir stichinių nelaimių zonose, kur žmonės patiria traumą, netektis ir ilgalaikį nesaugumą. Programos metu profesionalūs klounai vyksta į pabėgėlių stovyklas, registracijos centrus, laikinas mokyklas ir bendruomenes, bendradarbiaudami su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip UNHCR. Humoras čia tampa ne pramoga, o emocinės pagalbos priemone, padedančia atkurti orumą, saugumo jausmą ir viltį.

Apie „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“

„RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ - tai tarptautinės organizacijos „Red Noses International“ dalis, veikianti Lietuvoje nuo 2014 m. Jos misija - teikti emocinę pagalbą per humorą ir klounadą tiems, kam jos reikia labiausiai: ligoninėse gydomiems vaikams, senjorams, žmonėms su negalia, pabėgėliams ir bendruomenėms krizės metu. Klounai - profesionalūs aktoriai, specialiai apmokyti dirbti jautriose situacijose, kur šypsena tampa gyvenimo jėga.