Klaipėdos Malūno parke įžūliai siautėja bebrai

Kas rytą šiame parke šunį vedžiojanti klaipėdietė Rasa K. pasakojo, kad pastaruoju metu Malūno parke pastebi vis daugiau nugraužtų medžių kamienų ir šakų. Iki tol sveiki buvę tvirtakamieniai ne tik lūžta, bet ir darosi pavojingi praeivių sveikatai bei gyvybei.

„Su kaimynais svarstome, galbūt į parką įsisuko bebrai ar kiti graužikai. Parkas yra itin lankomas ir pamėgtas klaipėdiečių. Jame mėgsta žaisti vaikai, vaikščioti suaugę ir vyresnio amžiaus žmonės. Nuogąstaujame, kad lūžtanti šaka ar pats pažeistas medis gali kliudyti pro šalį einantį žmogų ir sunkiai sužaloti“, − kalbėjo susirūpinusi moteris.

Panašu, kad juos įniko naikinti žiemą suaktyvėję bebrai.

Klaipėdos miesto savivaldybės atstovams ši miestiečiams nerimą kelianti problema buvo puikiai žinoma jau rudenį. Aplinkosaugos skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės teigimu, dedamos visos įmanomos pastangos, kad graužikai būtų pažaboti, tačiau viskas ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Nuo rudens jau esame nukirtę 7 bebrų sužalotus medžius ir dar 10 tokių medžių bus pašalinta artimiausiu metu. Dėl susidariusių nepalankių sąlygų - drėgmės persmelkto žemės paviršiaus - technikai sunku patekti į parką, ji klimpsta, negali įvažiuoti. Visi pavojingi medžiai yra pažymėti. Laukiame, kol situacija pagerės ir imsimės šalinimo darbų. Iš kur atkeliavo graužikai, negalime tiksliai pasakyti, mat bebraviečių rasti nepavyko“, − teigė Aplinkosaugos skyriaus vedėja.

PROBLEMA. Dėl susidariusių nepalankių oro sąlygų technikai sunku patekti į parką, ji klimpsta, negali įvažiuoti. Skaitytojos nuotr.

R. Jievaitienė taip pat atskleidė, kad šiuo metu yra svarstoma keletas alternatyvų, kaip problemą išspręsti iš esmės. Aplinkosaugos specialistai intensyviai konsultuojasi su medžiotojais dėl galimybės paspęsti medžių graužikams spąstus, o tam yra reikalingi leidimai. Bebrų medžioklę reglamentuoja teisės aktai ir Medžioklės įstatymas. Juose numatyta, kad šie graužikai gali būti gaudomi tik nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d., kai šie gyvūnai neatsiveda palikuonių.

Visgi ankstesnė patirtis liudija, kad spąstų spendimas nėra tinkamiausia išeitis, mat yra buvę atvejų, kai juos tiesiog nukniaukdavo ilgapirščiai. Taip pat ant jų gali užlipti neatsargūs parko lankytojai. Kita galimybė, kuri miesto Savivaldybės atstovams atrodo priimtinesnė - įsigyti specialių medžiams apsaugoti skirtų repelentų. Tai medžiagos, kurių kvapas turėtų atbaidyti graužikus. Tikimasi, kad toks sprendimas padės laikinai suvaldyti bebrų keliamas grėsmes.

Pasak Aplinkosaugos skyriaus vedėjos, kadangi su tokia situacija susiduriama nedažnai, tai bus puiki pamoka kitų metų biudžete numatyti daugiau lėšų kovai su medžių naikintojais.