Klaipėdos valdžia gręžiasi į neįgaliuosius

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas trečiadienį tarėsi dėl maksimalaus socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugų išlaidų finansavimo Klaipėdos miesto gyventojams dydžio nustatymo. Socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugos yra socialinės priežiūros paslaugos, kurios kompleksiškai pagal negalios pobūdį, sunkumą ir specifiką teikiamos socialinių, savarankiško gyvenimo, mokymosi, darbinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ar atkūrimo paslaugos, kuriomis siekiama įgalinti asmenis, turinčius negalią, savarankiškai gyventi bendruomenėje, ugdytis ir dalyvauti darbo rinkoje ar užimtumo veikloje.

Socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugoms skiriama 41,5 Eur per mėnesį asmeniui iš valstybės biudžeto, Savivaldybė taip pat įsipraigoja skirti ne mažiau nei 0,35 bazinės socialinės išmokos dydžio, o tai sudaro bent 17,15 Eur per mėnesį.

Norima šią sumą pakelti iki 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio, o tai sudaro 24,50 Eur per mėnesį.

„Nustatyti didesni maksimalūs socialinės priežiūros paslaugų finansavimo dydžiai sudarys galimybę socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugos gavėjams gauti kokybiškesnes paslaugas, tai yra socialinių ir kasdienių savarankiško gyvenimo įgūdžių, gebėjimų ugdymo ir palaikymo, suteikiant bendrąsias žinias ir praktiškai mokant spręsti dėl negalios buityje ir aplinkoje kylančias problemas, padedant pasirengti dalyvauti darbo rinkoje ir įsidarbinti, išsilaikyti darbo vietoje ar dalyvauti užimtumo veikloje“, - teigė Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

Anot jos, prašymus didinti Savivaldybės prisidėjimą prie socialinės reabilitacijos paslaugų finansavimo išreiškė ir nevyriausybinės organizacijos. Į tai taip pat bus atsižvelgta.

Iš biudžeto

Patvirtinus sprendimo projektą, papildomų lėšų poreikio šiais metais iš Savivaldybės biudžeto neprireiks, tai bus daroma iš jau numatyto strateginės veiklos plano, socialinės atskirties mažinimo programos priemonėje „Socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje organizavimas“ numatytų lėšų likučio, tai yra 54 tūkst. eurų.

Kitais metais strateginiame veiklos plane bus suplanuota 0,5 bazinės socialinės išmokos dydis iš Savivaldybės biudžeto lėšų, tai yra 89,7 tūkst. eurų.

MIGLOTA ATEITIS. Ateityje su neįgaliaisias dirbančių mažesnių oraganizacijų gali visai nebelikti. Redakcijos archyvo nuotr.

Dėmesio pasigenda

„Vakarų ekspresas“ pasiteiravo, kaip neįgaliuosius vienijančios organizacijos vertina tokį Savivaldybės poelgį bei kokias problemas reikėtų spręsti greičiausiai.

„Pats faktas, jog didinama, yra sveikintinas. Tikrai yra savivaldybių, kurios turi didesnį įkainį, tokį, kokį turėjome dabar, jis tikrai nėra pakankamas“, - pasakojo Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos ,,Klaipėdos viltis" vadovė Janina Tulabienė ir įvardijo didžiausias problemas.

"Tikrai negalime sakyti, kad esame visiškai užmiršti, tačiau šiuo atveju dėmesio nebūna per daug.

Pati didžiausia problema yra ta, kad mes neturime kelio, neturime privažiavimo ir neturime savo teritorijos. Teoriškai plotą turime, tačiau negalime nei tvoros pasistatyti, o vienas iš įstaigos apibrėžimo reikalavimų yra tas, kad ji turi turėti teritoriją.

O viskas dėl to, kad nėra kelio, nėra atskaitos taško. Autobusas negali atvažiuoti joks normalus, kadangi tenka važiuoti per kiemus, o ten auga medžiai, pristatyta mašinų.

Šios problemos mus kamuoja nuo 2016 metų, niekas nejuda į priekį", - pasakojo J. Tulabienė.

Kitos kalbintos organizacijos - Klaipėdos miesto bendrijos „Artritas“ vadovė Sigita Kurmelienė tikino, jog apskritai pasigenda Savivaldybės dėmesio mažesnėms organizacijoms.

„Taip jau nutiko, kad šiais metais mes išvis neturime jokio finansavimo. Kai pradėjo akredituoti neįgaliųjų organizacijas, supratome, kad mažoms organizacijoms bus sunku dirbti. Mūsų kaštai labai maži, darbuotojų neturime, o mums reikalingas socialinis darbuotojas. Deja, bet jam mokėti konkurencingą atlyginimą mes galimybės neturime“, - kalbėjo S. Kurmelienė ir pridūrė, kad jeigu organizacija visgi būtų bandžiusi siekti akreditacijos, būtų itin stipriai nukentėję kiti finansai.

Pašnekovė kalbėjo, kad ateityje su neįgaliaisias dirbančių mažesnių organizacijų gali apskritai nebelikti, todėl tikisi, jog sąlygos vystyti veiklą taps palankesnės.

„Vis sunkiau konkuruoti su viešosiomis įstaigomis, sudėtinga mums išlikti. Ateityje gali tekti svarstyti klausimą, ar galime išlaikyti savo patalpas. Jeigu taip nutiktų, kad tekų jų atsisakyti, organizacijos greičiausiai nebeliktų, dirbtume tik savanorystės pagrindu, o tokiu atveju kentės neįgaliųjų bendruomenė“, - apie miglotą ateitį pasakojo pašnekovė.

Pasak jos, organizacija jau dabar negali leisti sau apmokėti tam tikrų paslaugų.

„Tariamės su kitomis organizacijomis ir įmonėmis, kad taikytų kuo mažesnį mokestį, pavyzdžiui, už mankštas, tačiau už jas moka patys neįgalieji“, - pasakojo S. Kurmelienė.

Dalį veiklų organizacijos darbuojai dengia iš savo kišenės, pavyzdžiui, rankdarbių darymą.

„Visas priemones perkame už savo pinigus vien tam, kad žmonės turėtų ką veikti ir bent keletą kartų per savaitę išeitų iš namų“, - pasakojo pašnekovė.