Kodėl dalis restoranų Italijoje gali neįleisti šeimų su vaikais: gidė Barbora išskyrė, ką svarbu žinoti

Aš dirbu gide Romoje trejus metus, beveik kiekvieną dieną tenka bendrauti su lietuvių šeimomis, atvykstančiomis atostogauti su vaikais į Italiją.

Studijuodama Romos „La Sapienza“ universitete, vakarais dirbau padavėja nedideliame restorane, tipiškoje romietiškoje trattoria. Ekskursijų metu skiriu daug dėmesio Italijos, ypač Romos, gastronominei kultūrai. 

Mano manymu, tai yra viena svarbiausių patirčių, kurias reikia išgyventi atvykusiems į kitą šalį.

Jokia paslaptis: italams produktų pasirinkimas, gaminimas, valgymas yra labai svarbus kasdienybės aspektas. 

Tai ne šiaip alkio malšinimas – tai gyvenimo būdas. Italai bendrauja prie stalo, kalbasi, dalijasi nuomonėmis, o kartais net pykstasi. Prie stalo vyksta vaikų edukacija, restorano kultūros ugdymas.

Štai keli patarimai, kurie, mano manymu, gali praversti lankantis Italijoje restorane su vaikais siekiant pažinti Itališką gastronomijos kultūrą be streso. Juk tai labai svarbi mūsų kelionės dalis!

Pirmas dalykas, į kurį turime atkreipti dėmesį, yra restorano pasirinkimas. Mano manymu, tai galioja tiek keliaujant su vaikais, tiek be jų. Būtina įvertinti, ko mes norime. Ką tikimės paragauti? 

Norime greitos neįpareigojančios vakarienės? Tikriausiai labiausiai tiks pizzeria: aptarnavimas greitas, meniu paprastas, aplinka neįpareigojanti.

Gal labiau norėtume paragauti tipiškų regiono patiekalų? Tada siūlau paieškoti trattoria – šio restorano aplinka bus paprasta kaip picerijoje, bet patiekalai įdomesni. 

Šiuo atveju gali iškilti problema: jei trattoria lankoma daugiausia vietinių, gali būti sunku susikalbėti angliškai. Taip pat bus sunkiau rasti žinomiausius itališkus patiekalus, kaip lazanija ir pasta al pesto.

Jeigu norime restorano su elegantiška ir rafinuota atmosfera, reikės pasiruošti, tinkamai apsirengti. Aš bet kuriuo atveju siūlau išstudijuoti menu, įsitikinti, kad bent keli siūlomi patiekalai patiks mūsų vaikams.

Turistiniai restoranai didmiesčių centre dirba nuo ryto iki vėlaus vakaro. Bet jeigu mūsų tikslas apsilankyti tipiškame restorane, kuriame renkasi vietiniai miesto gyventojai, teks įvertinti šią aplinkybę: Italijoje yra gana griežtas darbo tvarkaraštis. 

Pusryčių restorane negausime, neturistinis itališkas restoranas atsidaro vidurdienį. Pietų laikas – maždaug iki 15 val. O tada restoranas užsidaro, šefas ir padavėjai ilsisi. Restoranas vėl atsidaro vakare, apie 19:30–20 val.

Atėję pietauti 17 val., rasime uždarytas duris. Tad jeigu mūsų vaikas alkanas 16 arba 18 valandą, geriau apsilankyti bare, užsakyti sumuštinį. 

Jei lankotės Romoje, yra puikus variantas pizza a taglio – pjaustoma pica. Tokio tipo picerijos dirba visą dieną.

Tai tikriausiai pats svarbiausias dalykas, apie kurį turime pagalvoti prieš išeidami iš viešbučio su vaikais ir tikėdamiesi pavakarieniauti Romoje. 

Aš patariu visada paskambinti ir rezervuoti staliuką, nesvarbu, ar tai pirmadienis, ar anksčiau praėjome pro tą patį restoraną ir matėme jį tuščią. 

Rezervacija ypač tampa svarbi savaitgaliais ir vakarienės metu, švenčių dienomis. Jei esame su vaikas, svarbu pranešti nurodant jų skaičių ir amžių. 

Taip pat būtina nurodyti numatomą atvykimo laiką ir, jei yra ypatingų poreikių, pavyzdžiui, alergijos atvejis ar reikalinga vaikiška kėdutė.

Ypač vakarienės metu italų restoranai beveik visada būna pilni: stalai rezervuojami iš anksto, padavėjai ruošia salę prieš vakarienės atidarymą. 

Tokiu būdu jūsų staliukas neatiteks niekam kitam. Dėl šios priežasties kartais nutinka taip, kad matome restoraną tuščią, bet mums neleidžia atsisėsti – visi stalai rezervuoti iš anksto!

Būtina paaiškinti vaikui, kur einama ir ką ten reikės veikti. Vaikai yra natūraliai smalsūs, kiekviena nauja patirtis patraukia jų dėmesį. Tėvų pareiga – sukurti teigiamą lūkestį. 

Reikia paaiškinti vaikui, kad einama į restoraną ne tik valgyti, bet ir patirti skonio nuotykį. Papasakoti, ką paragausime, kad tai bus kitos šalies patiekalai, gal ne viskas patiks, tačiau bus labai įdomu.

Taip pat labai svarbu ugdyti atsakomybės jausmą, paaiškinti, jog bus ir kitų žmonių, atėjusių patirti malonią akimirką, ir kad juos reikia gerbti.

Jau esame restorane. Prasideda įdomiausia dalis. Reikia rinktis ką valgysime. Italijos restoranuose dažniausiai nerasime vaikiško menu. 

Bet tai nereiškia, kad šefas nenori prisitaikyti prie vaiko poreikių. Įprastai italų vaikai valgo paprastesnius patiekalus nei jų tėvai.

Pavyzdžiui, jeigu tėtis užsisako pasta su jūros gėrybėmis, vaikui galima užsakyti tą pačią pasta in bianco – be nieko, arba olio e parmigiano – su alyvuogių aliejumi ir tarkuotu parmezano sūriu.

Mėgstamiausias italų vaikų patiekalas yra pasta al pomodoro – makaronai su pomidorų padažu. Dažniausiai yra galimybė paprašyti pusę porcijos, bet ne visada tai reiškia, kad ji kainuos mažiau. 

Visada yra galimybė paprašyti, jog vaiko patiekalą padavėjas atneštų anksčiau negu tėvų arba kartu su jų užkandžiais.

Elgesys prie stalo

Bendravimas su padavėju

Man pačiai, kai buvau maža, teko susidurti su simpatišku padaveju. Nutiko taip, kad jis mane paėmė iš mamos glėbio ir nusivedė į virtuvę. Ten jis davė mažą picos tešlos gabaliuką, kad galėčiau su juo pažaisti, pačiupinėti.

Apsilankymas restorane – puiki proga ugdyti vaikus. Bendravimas, naujų skonių atradimas sužadins vaiko smalsumą. Kitos šalies gastronominė kultūra yra įdomi ne tik mums, bet ir mūsų vaikams. Vakarienė restorane gali tapti tikra sensorine patirtimi vaikui.

Skonis – vaikas ragauja naujų patiekalų, atskiria skirtingus skonius – saldų, sūrų, aštrų ir pan. Regėjimas – patiekalų spalvos, formos, restorano aplinka kitokia nei namuose. 

Klausymas – restorano garsai, stiklinių skambėjimas, užsienietiška kalba. Lytėjimas – vaikas liečia picą, jaučia jos konsistenciją, argi tai nėra puikus žaidimas? Ir, galiausiai, uoslė – skirtingų patiekalų uostymas, lavinamas gebėjimas atskirti įvairius aromatus.

Žinoma šis darbas-žaidimas prasideda namie, vaikas, įpratęs sėdėti prie stalo, klausyti ir dalyvauti tėvų diskusijose, apsilankymą restorane išgyvens ramiai, maloniai, smalsiai.