Kodėl žmonės žiūri pornografiją: mokslininkai atskleidė du skirtingus vartojimo scenarijus

Metodologija: žvilgsnis į įpročio gylį

Didelės apimties anoniminėje internetinėje apklausoje dalyvavo 890 suaugę respondentai, kurių amžius nuo 18 iki 64 metų. Tyrėjai neapsiribojo klausimu „kaip dažnai?“, o naudojo kompleksines psichologines skales šiems aspektams įvertinti:

Motyvų spektras: nuo sveiko smalsumo ir fantazijų realizavimo iki bandymų nuslopinti stresą.

Diskomforto požymiai: gėdos jausmas, kontrolės praradimas ir emocinis distresas.

Santykių kokybė: artumo lygis ir polinkis į emocinį atsiribojimą nuo partnerio.

Du scenarijai: tyrinėjimas prieš pabėgimą

Rezultatai leido išskirti du iš esmės skirtingus elgsenos modelius, kurie lemia priešingas pasekmes psichikai.

1 scenarijus: Pažinimas ir malonumas

Žmonės, besivadovaujantys smalsumu ir naujų pojūčių paieška, turinį dažnai žiūri reguliariai. Tačiau šiuo atveju pornografija veikia kaip savipažinos įrankis. Rezultatas: tokie dalyviai pasižymi sveikesniu seksualiniu reguliavimu ir dažniau kuria santykius, pagrįstus abipusiškumu. Jiems nenustatyta emocinio atsiribojimo požymių.

2 scenarijus: Vengimas ir tuštuma

Visiškai kitokia situacija stebima tarp tų, kurie vaizdo įrašus naudoja kaip „anesteziją“ įtampai nuimti, kovai su vienatve ar nerimu.Rezultatas: būtent šioje grupėje fiksuojamas probleminis vartojimas, susijęs su kontrolės praradimu, distresu ir emociniu „atsijungimu“ nuo realaus partnerio.

Dažnumo paradoksas: kodėl „daug“ ne visada yra „blogai“

Viena įdomiausių išvadų tapo tai, kad dažnas žiūrėjimas, esant teigiamai motyvacijai, koreliuoja su mažesniu seksualinio atsiribojimo lygiu.

Tai įrodo, kad reguliarumas nėra nuosprendis. Problema iškyla tik tada, kai pornografija virsta vieninteliu prieinamu neigiamų emocijų įveikimo mechanizmu. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad žmonės, linkę naudoti pornografiją nuotaikai reguliuoti, dažnai perneša šį modelį ir į realų seksą, suvokdami jį ne kaip būdą suartėti, o kaip būdą pabėgti nuo realybės.

Praktinė išvada: klausimas „kodėl?“ vietoj „kiek?“

Šis tyrimas siūlo visuomenei ir specialistams pakeisti kryptį:

Pereiti nuo minučių skaičiavimo prie emocijų analizės.

Atsisakyti skubotų etikečių, siekiant suprasti kontekstą.

Pripažinti, kad perteklius ne visada lygus patologijai, o saikingumas ne visada reiškia sveikatą.

Pornografija skaitmeniniame amžiuje yra sudėtingas įrankis. Vieniems ji išlieka sveiko seksualinio vystymosi dalimi, kitiems – gilių emocinių sunkumų indikatoriumi. Pagrindiniu raktu į sąžiningą pokalbį apie intymumą XXI amžiuje tampa ne elgesio kontrolė, o tikrųjų savo požiūrių ir motyvų suvokimas.