Kokias klaidas šalies gyventojai kasmet kartoja ir dėl ko kyla gaisrai?

CTIF duomenimis, 2023 m. Lietuvoje registruota per 30 tūkst. ugniagesių iškvietimų ir daugiau nei 9,2 tūkst. gaisrų. Per šiuos gaisrus žuvo 100 žmonių, dar 186 patyrė traumas. Tai atitinka 3,57 žuvusiojo 100 tūkst. gyventojų, o 100 gaisrų vidutiniškai baigdavosi daugiau nei viena mirtimi.

Tuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenys rodo, kad per vienuolika šių metų mėnesių šalyje kilo 7,4 tūkst. gaisrų, kuriuose žuvo 62 žmonės, o 136 gyventojai buvo sužeisti. Palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu (7,2 tūkst. gaisrai ir 74 žuvusieji), gaisrų 2023 m. fiksuota 5,1 proc. daugiau, tačiau žuvusiųjų – 16,2 proc. mažiau.

PAGD taip pat išskiria dažniausias žūčių priežastis: daugiausia žmonių žuvo dėl neatsargaus rūkymo (20), elektros įrenginių, prietaisų ir instaliacijos gedimų (13) bei neatsargaus elgesio su ugnimi (11). Dar 6 gyvybes nusinešė krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ar eksploatavimo pažeidimai.

Tiek CTIF, tiek PAGD statistika rodo, kad gaisrų rizika Lietuvoje išlieka aukšta, o pasikartojančios žūčių priežastys leidžia daryti išvadą, jog nemaža dalis šių rizikų yra valdoma dar iki nelaimės, sako Donatas Pocius, saugos tarnybos „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius.

„Nors žuvusiųjų gaisruose šiemet mažiau, bendras gaisrų skaičius, palyginti su pernai, išaugo, todėl prevencija turi būti nuosekli ir paremta kelių priemonių deriniu. Praktika rodo, kad dauguma gaisrų kyla dėl pasikartojančių, kasdienių priežasčių, tad vienas techninis sprendimas, pavyzdžiui, dūmų detektorius, realios apsaugos neužtikrina, jei nėra įtrauktas į platesnę prevencijos sistemą“, – teigia D. Pocius.

Gaisrai – ilgai ignoruotų rizikų rezultatas

Tokios statistikoje atsiskleidžiančios tendencijos signalizuoja, jog gaisrų priežastys dažniausiai nėra atsitiktinės, o susiformuoja palaipsniui, kaupiantis nedidelėms, laiku neišspręstoms rizikoms. „Ekskomisarų biuro“ atstovo teigimu, gaisras dažnai prasideda nuo seniai žinomos, bet atidėliotos spręsti problemos.

„Perkrauti prailgintuvai, netvarkinga buitinė technika ir seniai neprižiūrėta šildymo sistema ilgalaikiui gali atrodyti nepavojingi, tačiau sutapus keliems rizikos veiksniams gaisro tikimybė smarkiai išauga. Prie to prisideda ir gyventojų įpročiai: pavyzdžiui, rūkymas balkone ar lovoje, deginama atvira žvakių liepsna ankštuose, daiktais apkrautuose kambariuose bei diegiami savadarbiai elektros sprendimai“, – sako D. Pocius.

Pasak jo, sezoniškumas taip pat nulemia, kur ir dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla gaisrai: šildymo sezono metu įprastesni atvejai, kai dėl nevalytų dūmtraukių gaisras kyla žiemos laikotarpiu, o vasarą ir rudenį paūmėja gaisrai sodo nameliuose ir ūkiniuose pastatuose, kur gausu degių medžiagų ir dažniau naudojama senesnė, netinkamai prijungta elektros įranga.

„Tokiose erdvėse gaisras neretai pastebimas tik tuomet, kai ugnis jau išplitusi, todėl prarandamas brangus laikas: liepsna greitai įtraukia aplink esančias degias medžiagas, o dūmai per kelias minutes užpildo patalpas, sumažina matomumą ir apsunkina saugų evakavimąsi“, – pažymi „Ekskomisarų biuro“ ekspertas.

Gaisrų prevencijai svarbi kompleksinė rizikos kontrolė

D. Pociaus vertinimu, dalis gyventojų delsia imtis prevencijos, tikėdamiesi, jog rizika jų nepalies. Vis dėlto svarbu neapsiriboti vien dūmų detektoriaus prisukimu prie lubų – efektyvi rizikos valdymo sistema turėtų susidėti iš kelių lygmenų.

„Rekomenduotinos periodinės elektros instaliacijos patikros, reguliarus kaminų ir šildymo įrangos valymas. Taip pat reikšmingą įtaką daro sertifikuoti dūmų, karščio ir smalkių detektoriai, signalizacija, nuotolinės apsaugos bei stebėjimo sistemos, prijungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro. Jos leidžia dar ankstyvoje gaisro fazėje pastebėti dūmus, temperatūros pokyčius bei kitus pavojaus signalus. Suveikus jutikliui, visą parą budinti saugos tarnyba reaguoja nedelsiant ir nustačius realų pavojų, iš karto kviečiamos atitinkamas tarnybos“, – teigia D. Pocius.

D. Pocius priduria, jog kilus pirmiesiems gaisro požymiams, juos pastebėjus bei įvertinus situaciją dėl saugumo, itin svarbu kuo greičiau imtis pirminių veiksmų ir nedelsti kreiptis pagalbos.

„Pastebėjus pirmuosius gaisro požymius svarbu veikti ne impulsyviai: pirmiausia reikėtų įvertinti situaciją savo saugumo požiūriu, įspėti aplinkinius ir, jei yra galimybė, nutraukti elektros tiekimą, užsukti dujas. Jeigu dūmų daugėja ar ugnis plinta, nereikia rizikuoti bandant gesinti ją patiems, būtina kuo greičiau išeiti į saugią vietą ir nedelsti kviesti pagalbos. Ankstyva reakcija dažnai nulemia, ar incidentas liks tik lokalios reikšmės, ar peraugs į didelį gaisrą“, – pabrėžia „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius.