Situacija verčia jus gultis operacinio stalo. Žinoma, domitės galimomis pasekmėmis, ir gaunate... DU TO PATIES atsakymo variantus.
Pirmuoju atveju jums pranešama, kad po tokių operacijų apie 10 proc. ligonių per kurį laiką – metus ar dvejus – miršta.
Antrasis variantas – jis labiau priimtinas – yra toks: po analogiškų operacijų 90 proc. ligonių sėkmingai išgyvena.
O kas paneigs, kad apie galimą mirtį jums užsiminė kokia nors nekvalifikuota banda (taip jūs manote), o apie sėkmingą baigtį – panašias situacijas patyrę ir garbingi (tai jūs taip manote) piliečiai. Bet, kodėl vienais norisi tikėti labiau nei kitais?
Klausimas, žinoma, retorinis. Tačiau turime priminti: sprendimą, gultis ant operacinio stalo ar ne, nulėmėte ne jūs, o iš kažkur jūsų galvon atkelia- vusi patirtis – kolektyvinis protas.
Tiesa, mintis apie bandos jausmą kol kas jums dar nešovė. Bet šaus. Vėliau. Nes mums, piliečiams, būdinga pirmiausia pagalvoti apie pyragą ir tik daug vėliau – apie iš išminties nupintąjį botagą.
Keletas žodžių tiems, kurie į temą dar „neįsikirto“: kolektyvinis protas jūsų asmeniškąjį protą tikrai jau paveikė dėl lietuviško futbolo (o dabar jau ir krepšinio!).
Bet gi tai – viso labo tik sportiniai žaidimai! (Taip, kažkam jie neša didelius pinigus, bet gi ne jums!). Norite toliau į šitą medį lipti?
Eikite prie Vilniaus stadiono epopėjos: kas jums iš to stadiono asmeniškai? Na, žinoma, pinigus naudingiau būtų į gynybą investuoti! Norite ginčytis? Žinau, kodėl: jūsų protą jau yra pavergęs kitas kolektyvinis protas!
Geriausias lietuviškasis kolektyvinio proto pavyzdys – Vikipedija. (Oho, kiek ten klaidų ir nesąmonių!). Milžiniškas kolektyvinis protas – televizine reklama – kasdien jus verčia nemąstant imti iš lentynos tą, o ne kitą prekę. Ir t.t...
O dar toliau – apie vilkus, skruzdėles ir delfinus. Vilkai medžioklėse tikrai pasitelkia kolektyvinį protą. O jei paliesite vieną skruzdėlyno pusę, kitoje apie tai bus žinoma jau po sekundės. Delfinai daug gudriau nei vilkai apsupa žuvų būrį.
Ir dar sensacija, apie kurią kol kas bijoma rašyti, nes įrodymų surinkta nedaug: kolektyvinis BAKTERIJŲ PROTAS (?). Prieš užpuldamos kokį nors žmogaus organą, jos, pasirodo, jau išmoko apskaičiuoti riziką: kuo- met ji pernelyg didelė, liga atsitraukia.
Teorijos teigia, kad kolektyvinis protas (galima tai vadinti ir kolektyviniu intelektu) po žinių vandenyną plaukioja ant dviejų banginių.
Pirmasis jų – nuomonių skirtumai (iš kurių vėliau suformuojama bendra nuomonė), o antrasis – visiška sprendiko (kiekvieno konkretaus dalyvio) nepriklausomybė. (Kas ją užtikrins?).
Jei tuo, kas čia anksčiau pasakyta, kažkiek patikėjote, jums beliko vienas esminis klausimas: jei minia už individą yra protingesnė, kodėl didžiąją dalį sprendimų visuomenėje priima tik nedidelė jos dalis? Pavyzdžiui, tik vyriausybė.
Ar tik viena ministerija? Šis klausimas – taip pat retorinis. Bet tai nereiškia, kad tyrimai nedaromi, o moksliniai darbai šia tema nerašomi.
(Masačusetso technologijos institute nustatyta: svarbiausioji sąlyga kolektyvinei nuomonei atsirasti – grupės narių įvairovė.
Parametrų – šimtai, įskaitant profesijas ir odos spalvą, išsilavinimą ir lytį. Pavyzdžiui, teigiama, kad grupinis intelektas išauga, kuomet grupėje yra daugiau moterų. Bet kol kas tai rūpi tik Masačusetsui).
Bet gal kolektyvinio proto privalumus galima dar paprasčiau paaiškinti? Žinoma! Pirmąsyk tai padaryta 1906-aisiais Plimute (Didžioji Britanija).
Ten vykusioje žemės ūkio parodoje kažkoks Frensis Galtonas 50 veislinių jaučių savininkų paprašė „iš akies“ nustatyti vidutinį vieno parodos dalyvio-jaučio svorį. Atsakymas buvo toks: 950 svarų (430,91 kg).
Tuomet ponas F.Galtonas paprašė tą patį padaryti (ant savo bilieto vidutinį jaučio svorį užrašyti) visų 800 parodoje dalyvaujančiųjų. Atsakymas – 1196 svarai.
Nuo tikrojo vidutinio jaučio svorio skirtumas buvo tik... du svarai: jautis svėrė 1198 svarus, t.y. 543,4 kg.
Jei esate tiksliųjų mokslų šalininkas, sėkmę „suversite“ tik matematikai, o ne sunkiai apčiuopiamam kolektyviniam protui. Bet gi tarp jų – lygybė.
Nes iš atsitiktinių žmonių surinktoji grupė visuomet yra tikslesnė nei atskiras individas. Tad kodėl mes, gyvendami demokratinėje aplinkoje ir kasdien apie tai garsiai šaukdami, visiškai to neišnaudojame?
Mokslo knygose gražiai teigiama, kad kolektyvinis protas visuomet atsimena savo praeitį. Kad jis objektyviai (? – klaustukas H.V.) suvokia šiandieną. Ir moko mus planuoti ateitį. Bet niekur nė žodeliu neužsiminta apie – pakelkite akis į rašinio pavadinimą – bandos jausmą.
Kartais vieno neapgalvoto žodžio pakanka, kad būtumei ištrintas iš istorijos. Arba pasmerktas. Arba taptumei nebemylimas.
Dar prasčiau baigėsi didelio talento rašytojui Juozui Baltušiui. O šiandien noriu priminti ir jūsų jau kiek pa- mirštą atkurtos Lietuvos pirmąjį finansų ministrą Romualdą Sikorskį.
Turėjo jis Tam Tikrų Nemalonumų, kuomet pirmasis Tam Tikrą tautos dalį pavadino... avių banda.
Priežasčių ir aplinkybių netikslinkim. Tik tyliai savęs paklauskim: ar nebuvom avių banda ir mes, kuomet tylėjom dėl daužomos paminklinės lentos, dėl griaunamo paminklo, dėl to, kad kartu – tarsi kareiviškais batais kaukšėdami – puolėme kitų šakalų jau užpultą kunigą?
Kas pasakys STOP? Kolektyvinis protas (kurio šiandien nei jums, nei mums nepavyks dailiai – tarsi chirurginės operacijos metu – atskirti nuo kolektyvinio bandos jausmo) valdo! Tam tikru momentu jūs galite atsidurti visai ne toje vietoje, kurioje norėtumėte atsidurti. Ir atsiduriate.
Po to geriate kavą su prieteliumi, kuris agituoja už Bideną, bet aršiai gina banditus iš Palestinos. Paskui pasisako, kad nemėgsta Vaitkaus, todėl balsuos už Žemaitaitį...
Ką daryti? Vienas protingesnių pasiūlymų – išvažiuoti prie jūros. Bet kolektyvinis protas praneša: Baltijos jūra – labiausiai užteršta pasaulyje.
O joje pagautas žuvis valgyti tas pat, kas nuodus šaukštais kabinti. (Ir šitos mintys – taip pat ne jūsų, o kažkieno, gal radijo žinių, jums padiktuotos). Darsyk: ką daryti?
Susiraskite... skruzdėlyną. Ilgai prie jo pabūkit. Stebėkit. Ir mokykitės informacijos perdavimo subtilybių. Kitaip tariant – intelekto. Dar kitaip – kolektyvinio proto.
Rašyti komentarą