Reta atvirutė. Tais laikais fotografuoti naktinius vaizdus buvo daug sudėtingiau, nei dabar.
Bet atsispirti stebukliniam vaizdui klaipėdietis fotografas ir leidėjas, buvusio didžiausio knygyno Mėmelyje, Biržos pastate savininkas Robertas Schmidtas negalėjo.
Kas yra stebėję pilnaties patekėjimą iš Kuršių nerijos, supras, apie ką aš kalbu.
Iš pradžių pasirodo didžiulis, kaip koks gelsvai baltas blynas, mėnulio diskas. Ties juodų, it smala, marių horizontu, aname krante.
Tada jis vos ne akyse kyla ir juda pietų link. Kuo aukštyn kyla, tuo labiau mąžta. Vaizdas - magiškas.
Gali sėdėti pamario promenadoje ir valandą žiūrėti, kaip mėnulis "ridenasi" dangaus skliautu.
Fotografuota nuo Ievos, arba Evos kalno.
To pavadinimo, deja, dabartiniuose turistiniuose žemėlapiuose ir viešojoje vartosenoje nebėra.
Blonde Eva vadino. Šviesiaplauke Eva.
Tai yra sovietmečiu Raganų kalnu pakrikštytos parabolinės kopos piečiausioji dalis.
Labai mėgo turistai šią vietą.
Atsiverdavo pasakiška panorama į Juodkrantę, Kuršių marias.
Tolumoje matyti prieplauka su buvusiu mediniu nameliu, kuriame keleiviai laukdavo atplaukiančių garlaivių.
Ant kopos aukštumos buvo pastatyti suoliukai, įrengti mediniai laiptai.
Įdomi yra šios aukštos kopos pavadinimo kilmė.
Pagal vieną versiją, XIX a. pabaigoje kopos rytinė dalis buvo apaugusi smėliamėgėmis, šviesiomis žolėmis. Priminė plaukus.
Todėl ir Šviesiaplaukė Eva. Tačiau pirminis sumanymas buvo susijęs ne su moters ar mergaitės vardu.
Aš buvau tik girdėjęs šią versiją, kurią galutinai įtvirtino iš Vokietijos įsigytos prieškarinės knygos apie Kuršių neriją.
Pasirodo, kopų apželdinimo karaliui Franzui Ephai (1828-1904) buvo dedikacija. Jam vadovaujant apželdinti Urbo ir Angių kalnai (kopos) Nidoje.
Bet dėkingiausi buvo Pilkopės gyventojai: XIX a. pab. mokslininkas išgelbėjo gyvenvietę nuo užpustymo.
Šiose apylinkėse rasime Efos vardu pavadintą kopą. Palaidotas Rasytėje.
Na, o Juodkrantėje Epha kažkaip virto Eva...
Pasiilgau šito krašto ir ypač naktinių pasivaikščiojimų mėnesienoje.
Liko dar vienas atsakingas darbas, ir jį baigęs išjungsiu telefonus, paliksiu savo kambaryje visus rūpesčius bei beprotiškai įtemptų, išvarginusių iki medūzos būsenos metų šleifą ir tyliai, ramiai vyksiu į savo numylėtąją Kuršių neriją.
Niekam nesakęs ir su niekuo nesusitiksiantis.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą