Baigiamieji darbai, ruošiantis paminklinio akmens atidengimo šventei Vydūno gimtinėje Jonaičiuose
Klaipėdos universiteto kultūros renginio „Vydūnas-Tautai ir valstybei"-29 programoje yra numatyta, jog atidengiant ir pašventinant paminklinį akmenį Vydūno gimtinėje Jonaičiuose birželio 27-tą, prieš tai aplankysime ir pagerbsime Vydūno kapą Bitėnuose, o Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje (M. Jankaus g. 5, Bitėnai) įvyks mokslinė-praktinė konferencija „Spindulys esmi begalinės šviesos".
„Spindulys esmi begalinės šviesos" - jei įsiklausytume į šiuos Vydūno žodžius, giliai, giliai, pajaustume kiekvienas savo širdyje begalinę stiprybę ir tikrąją vertę!..
Kiekvienas iš mūsų esame šviesos spinduliai, tik praradę ar nutolę nuo tikrojo savo kelio.
Būtent dora ir pagarba sau, ir savo kūnui, padeda išlaikyti dvasinę stiprybę ir kūno sveikatos balansą", - teigia tauri vydūnietė, teisininkė Raimonda Šideikienė.
Kaip žinia, šio kilnaus projekto įgyvendinimui teko pasitelkti ne tik Vydūno paminklo Klaipėdoje mecenatą, gerb. Rimantą Cibauską, klaipėdiečiams gerai žinomą, talentingą skulptorių Gintautą Jonkų, bet ir dvi savivaldybes, Šilutės rajono (meras Vytautas Laurinaitis) ir Pagėgių (meras Vaidas Bendaravičius), su kuriomis Klaipėdos universitetas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį.
Visiems jiems, kultūros renginio dalyviams, o taip pat Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorei Liudvikai Burzdžiuvienei, na ir žinoma, KU rektoriui prof. dr. Artūrui Razbadauskui bei KU Infrastruktūros ir plėtros prorektoriui dr. Benediktui Petrauskui, Vydūno draugija, pirmininkė prof. dr. Aušra Martišiūtė -Linartienė, reiškia išskirtinę, nuoširdžią padėką.
Trumpai apie Vydūno gimtinę Jonaičius (Šilutės raj.)
Pasak iškilaus vydūnistikos tyrėjo, šviesios atminties filosofo dr. Vaclovo Bagdonavičiaus, archyvinių dokumentų, liudijančių Vydūno (tikrasis vardas ir pavardė-Vilhelmas Storostas) gimimo faktą, datą ir vietą nėra.
Visose biografijose bei autobiografijose sakoma, jog Vilhelmas Storostas gimė 1868 m. kovo mėn. 22 dieną Šilutės apskrities Jonaičių kaime.
Tėvas – Pagrynių kaimo (Šilutės apskr.) valstiečio sūnus Anskis Storostas, buvo mokęsis Berlyno evangelikų misionierių seminarijoje.
Dėl silpnos sveikatos (sirgo džiova) negalėjo vykti į Pietų Afriką dirbti misionieriumi, todėl kurį laiką rinko misijoms aukas Klaipėdos krašte ir Žemaitijoje.
Vedęs turtingo valstiečio iš Lankupių kaimo (Klaipėdos apskr.) dukrą Mariją Ašmonaitę, gavo sėslesnę evangelikų kunigo tarnybą Žemaičių Naumiestyje.
Šeima apsigyveno netoli nuo Anskio tarnybos vietos, Šilmeižių kaime. Čia jiems gimė pirmasis sūnus. Paskui Storostams pavyko išsinuomoti namelį pas Anskio giminaitį Palkį Jonaičiuose, kur „Verdainės varpams gaudžiant į jusnims patiriamą pasaulį“ atėjo antrasis vaikas Vilhelmas – būsimasis Vydūnas.
Tačiau ilgiau Jonaičiuose Storostų šeima neužsibuvo. Išlaikęs būtinus egzaminus Anskis gavo pradžios mokyklos mokytojo vietą Pilkalnio apskrities Naujakiemio kaime, kur su šeima nuolat apsigyveno.
Čia Anskiui ir Marijai Storostams gimė dar aštuoni vaikai, iš kurių du visai mažyčiai numirė.
Augant aštuonių vaikų būriui (dvi mergaitės ir šeši berniukai), namuose didelių išteklių nebuvo, bet niekada nestokojo gražaus susiklausymo, tarpusavio santykių darnos, žmogiškos šilumos. Kaip prisimena pats Vydūnas, „nuoširdžiame motinos jausmingume ir šviesiame tėvo mąstyme, pirmiausia suvokiau žmogų“.
Pažymėtina tai, jog iš dešimties Anskio ir Marijos Storostų šeimos vaikų, vienintelis jų sūnus – Vilhelmas Storostas-Vydūnas, gimęs 1868 m. kovo mėn. 22 dieną Šilutės apskrities Jonaičių kaime, vėliau, pasiekęs dvasinę brandą, savo pasišventusia švietėjiška-kūrybine veikla, raštais, pozityvia mąstysena, tauraus žmoniškumo puoselėjimu globalių konfliktų, pasaulinių karų akivaizdoje, plačiai išgarsino ne tik Storostų giminę, bet ir visą lietuvių tautą.
Fotoreportažą parengė KU kultūros renginių „Vydūnas-Tautai ir valstybei" moderatorius-režisierius Juozas Ivanauskas
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą