Baltojo švyturio vieta ir Šiaurinio molo liekanos Klaipėdoje paskelbtos kultūros paveldo vertybe

KPD pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos birželio 11 d. posėdyje svarstytas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas dėl apsaugos Baltojo švyturio vietos ir Šiaurinio molo liekanų kompleksui Klaipėdoje suteikimo. 

Kompleksą sudaro Baltojo švyturio vieta ir Šiaurinio molo liekanos. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą parengė KPD Kultūros paveldo tyrimų valdybos Statinių skyriaus vyresnioji paminklotvarkininė Alina Borzenkaitė.

Minėtame posėdyje nutarta: „Suteikti apsaugą Baltojo švyturio vietos ir Šiaurinio molo liekanų kompleksui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 48288), Klaipėdos miesto sav., Klaipėdos m., Vėtros g., nustatyti vertingąsias savybes, istorinį (lemiantį reikšmingumą svarbų), inžinerinį (lemiantį reikšmingumą retą), kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdžius, regioninį reikšmingumo lygmenį, apibrėžti teritorijos ribas“.

Šiaurinio molo ir Baltojo švyturio kompleksas mena Klaipėdos uosto įplaukos, pagrindinių jūros vartų istoriją. Pirmieji bandymai statyti molus (hidrotechninius įrenginius, saugančius uosto akvatoriją nuo bangavimo) prasidėjo dar XVIII a., tačiau buvo nesėkmingi.

Šiaurinis molas buvo pastatytas 1858 m., vėliau iš dalies rekonstruotas. Baltasis švyturys pastatytas apie 1884 m., įžiebtas 1884 m. gruodžio 16 d., 1945 m. sausį susprogdintas.

Kaip teigia Baltojo švyturio liekanas ir autentiškų molo konstrukcijų fragmentus 2023 m. atradęs žurnalistas, kraštotyrininkas Denisas Nikitenka, šis objektas tapo vienu pagrindinių Klaipėdos miesto simbolių, įvairiais istoriniais laikotarpiais atvaizduojamų reprezentaciniuose atvirukuose, pašto ženkluose, laikraščiuose, buvo ypač dažnai fotografuojamas keliautojų.

„Šis navigacinis objektas buvęs bene labiausiai fotografuojamu Klaipėdoje, savotiška turistine uostamiesčio ikona, prekės ženklu.

Yra išlikusi itin gausi XIX a. pab. – XX a. 5-o dešimtmečio ikonografija“, – savo kreipimesi į KPD yra rašęs D. Nikitenka.

Jis pats yra sukaupęs gausią istorinių atvirukų su Baltojo švyturio atvaizdais kolekciją, tad jam buvo nesunku išlikusius rastus fragmentus palyginti su ikonografija ir įsitikinti, jog tai tikrai molo su Baltojo švyturio vieta fragmentai.

Dar įdomu, kad 1931 m. sausio 6 d. ant Šiaurinio molo pradėjo veikti nautofonas, rūko metu kas 30 sekundžių skleidęs ilgą-trumpą-ilgą garsą, taip perspėdamas laivus.

1933 m. liepos 15 d. per audrą prie Šiaurinio molo sudužo tarpukario Lietuvos jūrų skautų mokomasis burlaivis „Budys“, žuvo trys jo įgulos nariai. Burlaivio sudužimo vietoje pastatytas inkaras ir atminimo lenta.

2022 m. vyko Šiaurinio molo rekonstrukcija, akmenų mūro molo šiaurinė apsauginė sienelė buvo padengta hidrofobine danga. Pastaraisiais metais ši vieta yra tapusi viena lankomiausių vietų Klaipėdoje.

“Šis objektas ilgai buvęs ne tik Klaipėdos (Mėmelio), bet ir Lietuvos – jūrinės valstybės – simboliu.

Mūsų pajūrio, pamario buvę ir išlikę švyturiai – ne vien navigaciniai, techninio ar inžinerinio paveldo objektai.

Man jie pirmiausiai yra kultūrinio kraštovaizdžio perliukai, istorijų pasakotojai.

Per juos atsiskleidžia krašto etnokultūrinis, istorinis, ekonominis unikalumas, jūrinės kultūros aspektai ir pačios Baltijos jūros, Kuršių marių ar net Nemuno vaidmuo.

Švyturiai rodo kelią ne tik laivams, bet ir krašto istorijos tyrinėtojams", – teigė Švyturių metų iniciatorius D. Nikitenka. 2024 metus Klaipėdos ir Neringos miestų savivaldybės paskelbė Švyturių metais.

Tai leis atkreipti dar didesnį dėmesį į šį išskirtinį paveldą.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder