Dailininkai įkvėpimą gaudė iš Kuršių nerijos stichijų

Tradicinis tapybos pleneras, kurį organizuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Kuršių nerijos nacionalinio parko ambasadorius, „Villos Loebel“ šeimininkas Dominykas Chlebinskas, šiemet yra skirtas Kuršių nerijos UNESCO Pasaulio paveldo sąraše 25-osioms metinėms paminėti.

Pleneras vyko Juodkrantėje, kur prieš metus įsikūrė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir lankytojų centras.

Renovuotame pastate veikia aukščiausius standartus atitinkantis lankytojų centras ir interaktyvi ekspozicija „Sukurta vėjo, smėlio ir vandens“, patraukianti tiek suaugusių, tiek mažųjų lankytojų dėmesį iš viso pasaulio.

„Džiaugiamės atvėrę naujų namų duris, kuriuose galime ne tik profesionaliai pristatyti pasaulio paveldo vietovės Kuršių nerijos vertybes, bet, įtraukdami visuomenę, prisidėti ir prie tų vertybių išsaugojimo ir puoselėjimo.

Tai ypač svarbu, kai kalbame apie nematerialųjį kultūros paveldą, kurį sunku užčiuopti. Norint jį išsaugoti, jį reikia pajausti", - sakė direkcijos specialistė UNESCO klausimams Justė Zavišaitė lankytojų centre apsilankiusiems dailininkams.

Pleneras „Kuršių nerijos stichijos“ subūrė 8 dailininkus profesionalus. Kuršių nerijos istorija, gamta, architektūra tapo įkvėpimo šaltiniu Gintarui Gesevičiui, Jonui Daniliauskui, Ernestui Žvaigždinui, Danutei Gražienei, Broniui Gražiui, Albertui Krajinskui, Jūratei Bučmytei, Reginai Donbrauskaitei-Plotnikovai bei pasaulinio lygio akvarelės meistrui Sergiy Lysyy iš Ukrainos.

Kiekvienas plenero dalyvis Kuršių nerijoje atrado savo stichiją, aktualią temą, įkvėpimą.

Pasak dailininko E. Žvaigždino, niekur nėra tokios šviesos ir kontrastų kaip Neringoje.

J. Daniliauskas gilinosi į Kuršių nerijos praeitį, tyrinėjo senas nuotraukas, atvirukus. Jo kūriniuose atgimė kopų apsodinimo procesas, senosios žvejų sodybos ir kiti Neringos istoriniai motyvai.

S. Lysyy gėrėjosi senosios vokiškos architektūros vilų ir gamtos peizažų vaizdais. Plenero metu jis gyvai liejo akvareles Gintaro įlankoje ir viloje „Loebel“.

© Plenero "Kuršių nerijos stichijos" metu gimsta Kuršių nerijos kraštovaizdį, architektūrą ir dvasią įamžinantys profesionalių dailininkų kūriniai. Organizatorių nuotr.

D. ir B. Gražiai žavėjosi Gamtos mokslinių tyrimų centrui priklausančios vilos „Jenny“ aura ir akcentavo, kad tai yra užburianti vieta kūrybai.

G. Gesevičiaus darbuose išsiskleidė jo susižavėjimas Parnidžio ir Negyvųjų kopų grožiu. Rudenėjanti Kuršių nerijos gamta tapo svarbiausiu įkvėpimo šaltiniu ir R. Donbrauskaitei-Plotnikovai.

Prie plenero svečių prisidėjo ir Juodkrantėje gyvenantys kūrėjai A. Krajinskas ir J. Bučmytė. Jie ne tik kūrė kartu su dailininkais, bet ir pasidalijo su jais savo autentiška informacija apie Kuršių nerijos istoriją, apie unikalių memorialinių paminklų krikštų bei vėtrungių reikšmes.

Paroda „Kuršių nerijos stichijos“ veiks iki lapkričio 3 dienos.