Dainų šventės šimtmetis

Laikmačiui skaičiuojant likusias 73 dienas iki šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų'', visoje Lietuvoje ir pasaulyje šiam grandioziniam įvykiui ruošiasi ansambliai, chorai, teatrai ir šokėjai. Vilniuje planuojama priimti net 37 tūkstančius Dainų šventės dalyvių.

Prieš 100 metų Kaune nuskambėjo pirmoji Lietuvos dainų šventė. Šiemet birželio 29-liepos 6 dienomis Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ programoje numatyta 14 renginių, kuriuos visus sieja gyvybės tema.

Dainų šventės organizatoriai teigia, kad, esant tokioms aplinkybėms, kai pandemiją keičia karas, kai tūkstančiai balsų nutyla, kiekvienas nujaučiame, kokią reikšmę įgyja gyvybė.

„Mūsų vertybės - gyvybė, kuri nesibaigia.

Gyvybė, kurios neįmanoma nei užgniaužti, nei pamiršti, nes ji yra viena, bet mūsų visų. Tai gyvastis, kuri per amžius tęsiasi iš žmogaus į žmogų, iš atminties - į ateitį, iš namų - į pasaulį, iš kalbos - į dainą, iš 1924-ųjų - į 2024-uosius.

Todėl ruošdamiesi šimtmečio Lietuvos dainų šventei, atsiremiame į mums svarbiausią žodį „gyvybė“, kviesdami visus kartu pasvarstyti, kas ir kodėl mes esame šiandien ir kokie išliksime, kaip būsime rytoj“, - sako organizatoriai.

„Vakarų ekspresas“ pakalbino Lietuvos Vakarų krašto dainų švenčių organizatorių, dirigentą bei chorvedį Algirdą Šumskį apie Dainų šventės prasmę bei pasiruošimo procesus Dainų šventės savaitės finalui - Dainų dienai.

A. Šumskis teigė, kad Dainų šventė yra pagrindinis mūsų chorinės kultūros reiškinys, su kuriuo siejasi visas jo gyvenimas. Jis dainų šventėje dalyvavo ir kaip choro dainininkas, ir kaip choro dirigentas.

„Truputį gaila, kad Dainų šventę mūsų visuomenė ir ypač mūsų valdžia labai santūriai vertina.

Dainų šventė reikšminga ir Lietuvos politinei istorijai - jos dėka mūsų valstybė atsistojo ant kojų. 1988 m. iš sovietų valdžios išsivadavome būtent per dainą, juk mes neturėjo nei tankų, nei kitų pasipriešinimo būdų.

Mes turėjome vienintelį dalyką - suvokimą, kad esame lietuviai, ir dainavome lietuviškai. Tu gali viską iš žmogaus atimti, bet dainavimo - niekaip.

Dainų šventė - ne tik mūsų tautinės kultūros atspindys, bet ir reiškinys, kuris tam tikra prasme parodo mūsų tautos dvasinę būseną“, - sakė dirigentas.

Kai chorvedys išgirsta priekaištaujančius, kad Dainų šventė yra pasenęs, nešiuolaikiškas ir naftalinu kvepiantis reiškinys, visada atsako, kad nėra šiuolaikiškesnio ir universalesnio reiškinio mūsų kultūroje kaip Dainų šventė.

„Ji savyje talpina ir praeitį, ir dabartį, ir ateitį. Dainų šventėje yra sukoncentruotos įvairios mūsų tautos raiškos priemonės: daina, šokis, orkestrai, teatras, instrumentinė muzika.

Platesnio reiškinio mes savo kultūroje neturime, beje, ir pasaulyje. Jau mūsų istoriniai pirmtakai suvokė, kad nėra stipresnės jėgos nei tautos vieninga paraiška“, - pabrėžė A. Šumskis.

Jo žiniomis, pirmoji Dainų šventė įvyko 1869 m. Klaipėdoje, tuometinėje Prūsijos valstybėje.

„Mes galime didžiuotis, kad esame klaipėdiečiai, nors savo prigimtimi esu kaunietis, kad būtent chorinė kultūra didele dalimi į Lietuvą atkeliavo iš Estijos, Latvijos ir Mažosios Lietuvos krašto. Tai įrodo, kad nesame atsilikę nuo estų ir latvių“, - sakė Lietuvos Vakarų krašto dainų švenčių organizatorius.

Dainų šventėje maestro dalyvaus su šiuo metu jo vadovaujamu Klaipėdos universiteto mišriu choru „Pajūrio aidas“ .

„Mes švenčiame savo kultūros fenomeno, Dainų šventės, šimtmetį, vyksiantį net keturiuose Lietuvos miestuose: atidarymas birželio 1 d. - Šiauliuose, birželio 9 d. - Klaipėdoje, birželio 29 d. - Kaune ir liepos 6 d. finalas vyks Vilniuje. „Pajūrio aido“ choristai visuomet pasisako už Dainų šventę ir su didžiuliu malonumu dalyvaus visuose keturiuose miestuose. Tai reiškinys, kuriame gauni tiek įspūdžių ir gerosios energijos, kurių kasdien nepatirsi“, - sakė A. Šumskis.

Respublikinėje Dainų šventėje Vilniuje maestro diriguos Leonido Abario dainą mišriam chorui „Augo bernelis“. Stojant diriguoti tūkstantinei Dainų šventės miniai, jo viduje dažniausiai vyrauja profesionalaus dirigento jausmas.

„Aš seku muziką ir noriu, kad ji būtų atlikta kuo profesionaliau. Aš žinau, kad yra tokių asmenų, kurie dirigavimą Dainų šventei laiko kaip vieną iš svarbiausių gyvenimo siekiamybių.

Bet toks noras yra labai paviršutiniškas, nes tu turi tiesiog būti toje kultūroje ir ją inspiruoti, veikti. Manęs niekada nevaldė puikybės ir narciziškumo jausmai.

Aš noriu pamuzikuoti su šita dainuojančia tauta, kai gimsta darnus skambėjimas, nes muzika nėra tuščios natos. Muzika pirmiausia yra skambėjimas“, - teigė A. Šumskis.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder