Denisas Nikitenka

Denisas Nikitenka: Bliūkšta mitai, jog turistams rūpi tik kavinės, paplūdimys ir pramogos

(13)

Ekskursijose po Kuršių neriją jau seniau esu įdarbinęs senovines monetas, indų šukes, akmenis, gintarą ir kitas edukacines priemones, tad atėjo eilė ir seniesiems atvirukams. Kaip jie dirba!

Po neįtikėtinai puikiai pavykusios šiandienos kelionės su arti 40 žmonių pats savęs klausiau, kodėl aš to anksčiau nedariau?

Atrinkau 30 atviručių su išlikusiais ir neišlikusiais vaizdais, ir nebe aš, o jos diktavo temas.

Tokiu būdu ekskursija po Nidą tapo nepaprastai įvairialypė: nuo Nidos Monmartro iki karčemos lange, žiedo deimantu įrėžto eilėraščio.

Nuo rašytojo Thomo Manno iki Napoleoną Bonapartą nuginklavusios gražuolės.

Nuo žvejiškų prietarų iki moterų gaudytojo Froesės.

Nuo draudimo vasarą kelti dulkes Nidoje iki pasipūtusio ir kopose su mašina užklimpusio barono.

Užvakar girdėjau per radiją pasakojant apie įvairius papročius ir prietarus per Rasos (Joninių) šventę.

Žmonės pastebėjo, kad tądien dažniausiai lyja ir sugalvojo prietarą: jei lis per Jonines, vadinasi, metai bus geri.

Oi, geri bus metai...

Lietutis persekiojo mus nuo pat pradžių, bet eilinį kartą pasitvirtino posakis apie orą, rūbus ir nusiteikimą.

Likau sužavėtas, jog į pažintinę ekskursiją istorine, specifine tema susirinko toks gausus būrys daugiausiai svečių iš Vilniaus.

Tai yra labai gerai.

Bliūkšta mitai, jog turistams rūpi tik kavinės, paplūdimys ir pramogos.

Noras giliau pažinti Kuršių nerijos, Nidos praeitį, istoriją yra žiauriai svarbi aplinkybė, nuo kurios priklauso ir turistų kontingentas.

Jie formuoja pasiūlą, tad kuo daugiau išties neriją ne vien dėl viešbučių su jūra mylinčių žmonių bus, tuo geriau patiems kurortams.

Patys nepajutom, kaip žaibiškai prabėgo tos 2,5 valandos.

Temų buvo labai daug, o atvirukai leido tarsi persikelti į anuos laikus.

Kai impresionistai, gurkšnodami ne gaiviuosius gėrimus, Martino Sakučio terasoje pešėsi su ekspresionistais.

Kai dėl briedžių pamišusios T. Manno dukros vertė gudrauti vietinius Briedžių Rivjeroje.

Finalinė stotelė – Uošvės kalnas su ikoniniu Italien Blick.

Viena senjorė (visi žygeiviai buvo žiauriai gerai nusiteikę, už ką jiems ačiū) net pasisiūlė tapti ta uošviene, kuri stebi marias ir nužiūrinėja, ar kas tik nesibučiuoja valtelėje.

Žodžiu, idėja keliauti atvirukų vaizdais pasiteisino su kaupu. Neišsemiamas lobynas.

Dėkui žygį organiavusiam Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrui „Agila“.

IKI KITŲ SUSITIKIMŲ!

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder