Denisas Nikitenka: Eksponatas tampa nebe artefaktu, o prikelta protėvių kultūros dalele

Ši nuotrauka, ko gero, geriausiai iliustruoja, koks galingas, paveikus ir įtaigus yra rekonstrukcijų efektas.

Dvi juostinės, nuostabiai ornamentuotos X-XI a. kuršiškos apyrankės.

Viena - rekonstruota (Lazdininkų kapinynas, Kretingos r.), kita - ne. Likęs nemažas fragmentas, pagal kurį juvelyras galės pagaminti tikslią repliką.

Muziejiniai eksponatai yra tarsi mumijos, ir joms tereikia įkvėpti gyvybės.

Tai daro profesionalūs, archeologine rekonstrukcija užsiimantys juvelyrai, kalviai, ginklakaliai, peiliadirbiai, stikladirbiai, odininkai ir kt.

Išties daiktai nušvinta visiškai kitoje šviesoje.

Pradedi jais žavėtis.

Norisi nešioti.

Pamatai iki panagių subtilų kuršių estetikos pojūtį, savitą, tik mūsų baltų kultūrai būdingą ornamentiką.

Pajauti papuošalo svorį.

Jis tampa nebe už neperšaunamo stiklo saugomu artefaktu, o prikelta protėvių kultūros dalele.

O ir tie pažaliavę, pajuodę tūkstantmečiai papuošalai mintyse ima tviskėti.

Labai norisi, kad ir pačiuose muziejuose rastųsi kuo daugiau radinių rekonstrukcijų. Kada nors šį naują lygį pasieksime.