Denisas Nikitenka: Tai – rašytinis paminklas mūsų miesto-uosto, Lietuvos – jūrinės valstybės simboliui

Svarbiausia, kad gali tapti kieta advokate sugrąžinant prarastąjį Klaipėdos miesto ir Lietuvos-jūrinės valstybės simbolį: Baltąjį švyturį. 

Jūsų namų bibliotekai – ką tik iš Sauliaus Jokužio spaustuvės atkeliavusi, mano parašyta bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus išleista knyga “BALTOJO ŠVYTURIO FENOMENAS”. 

Prekyba startuoja! 

Knygą nuo vasario 19 d. galima įsigyti kasose Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Didžiojoje Vandens g. 2 ir Pilies muziejuje (ekspozicijoje „Kurtina“). Kaina - 18,76 EUR. 

Tiražas – 500 egz. 

Labai išsami savo turiniu ir temomis. Itin gausiai (spalvotai!) iliustruota unikalia ir dar niekur neskelbta vaizdine medžiaga. 

Ne tik apie švyturius: apie laivybą, Klaipėdos uosto raidą, molų statybą.

Pirmą kartą išsamiai išnagrinėtas Baltasis švyturys iš techninės pusės suradus bei išanalizavus 1883 m. paskelbtą medžiagą Vokietijos imperijos dokumentuose. 

Baltojo švyturio – ikonos gimimas ir aukso amžius. 

Pačiais įvairiausiais ir netikėčiausiai pavidalais išsilieję jo vaizdinys, simbolika lietuviškuoju tarpukariu.

Ir, žinoma, visų taip mėgstami ikikariniai atvirukai, kurių bus daug. 

Bet ne tik jie: pirmą kartą pateikta Mažosios Lietuvos atvirukų istorija, evoliucija, pristatyti fotografai bei leidėjai, ir ši tema man buvo pati sudėtingiausia, nes patekau į visiškai neartus laukus, informacinę dykrą.  

Šiuo įrašu norėjau tik pranešti didžiąją naujieną. 

Patikėkit, neįmanoma buvo atsiginti nuo klausimų, kada gi bus išleista Baltojo švyturio knyga. 

Viskas. Į jūsų rankas – mano kol kas brandžiausias kūrybinis darbas. Apie jį galiu pasakoti valandų valandas. 

Tik ne šįkart. Bus dar laiko įdomiausioms istorijoms, užkulisiams, kūrybinio proceso karuselėms.

Vasario 28 d., 12.00 val. knyga oficialiai bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje (LITEXPO rūmai, konferencijų salė 5.5). 

Kovo 11 d., 13.30 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje – didysis pristatymas, kurio metu bus atskleisti visi užkulisiai, demonstruojamos skaidrės, pakalbėsime ir gyvai apie mūsų Baltuką, kurio atstatymas iš rožinės svajonės gali virsti pasididžiavimo vertu projektu.

Kovo 29 d., 13 val. knyga bus pristatyta Melnragėje, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje. 

Dabar jau oficialiai bei labai nuoširdžiai noriu padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie šios išties unikalios knygos gimimo:

mylimai žmonai Aurelijai: už tai, kad buvai šalia, kai buvo sunkiausia.

dr. Jonui Geniui, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriui: už patikėjimą idėją, pasitikėjimą ir suteiktą laisvę kurti, modeliuoti, rašyti knygą taip, kaip aš ją įsivaizdavau. 

Jolantai Mažeikaitei, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus restauratorei bei knygos dizainerei-maketuotojai: už unikalias profesines savybes dirbti greitai, bet nepaprastai kokybiškai, kūrybiškai, preciziškai.

Aidui Jurkštui, farologui: už vertingas konsultacijas ir optimizmo blyksnius, kai mano kūrybinis švyturys iš nuovargio jau vos vos mirksėdavo.

Tomui Jačioniui, inžineriui: už vertingas konsultacijas sudėtingomis inžinerinėmis temomis atskleidžiant Baltojo švyturio veikimo principus. 

Romualdui Adomavičiui, Lietuvos jūrų muziejaus istorikui: už vertingas konsultacijas ir suteiktas žinias laivybos, Klaipėdos uosto vystymosi temomis. 

Arvydui Vaitkui, Klaipėdos miesto merui: už tvirtą petį palaikant Švyturių metų idėją nuo pat jos gimimo.

dr. Rokui Borusevičiui, bičiuliui kolekcininkui: už neblėstantį mano idėjų palaikymą ir itin vertingos savo asmeninės kolekcijos deponavimą knygai iliustruoti.

Dariui Kubilui, kolekcininkui: už geranorišką savo lobių skrynelės atvėrimą ir paskolintus kompasus, kurie leido nepasiklysti filokartijos istorijos vandenyne.

Vidui Stonkui, kolekcininkui: dėl Klaipėdos (kodinis žodis: Memel) istorijos pamišusiam kolekcininkui, kurio Baltojo švyturio reliktų rinkinys itin papuošė knygą.

Valdemarui Zumarui, verslininkui: taip pat aistringam Klaipėdos istorinių reliktų kolekcininkui, geros širdies žmogui, kurio eksponatai papuošė knygos puslapius.

prof. dr. Vasilijui Safronovui, istorikui: už šviesą tamsaus tunelio gale; už kolegiškus patarimus ir pagalbą tada, kai nebebuvo, į ką dar kreiptis... 

dr. Edvinui Ubiui, Lietuvos jūrų muziejaus istorikui: už geranorišką ir labai operatyvią pagalbą, į knygą eksportuojant šio nuostabaus muziejaus rinkinių medžiagą. 

Daliui Žižiui, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriui: už bičiulystę nuo pirmo susirašinėjimo prašant pagalbos, leidimų panaudoti pačias rečiausias, unikaliausias Baltojo švyturio ir šiaurinio molo nuotraukas. 

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo komandai: už geranorišką dalijantis savo lobiais.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai: už šios įstaigos archyvus. 

Sauliaus Jokužio spaustuvei: už tęsėtą žodį knygą išspausdinti laiku, nes aš ir vėlavau atiduoti medžiagą. 

Vis per tą savo maksimalizmą ir perfekcionizmą..

Visiems bičiuliams, bendražygiams ir būsimiems kritikams: už mano idėjų palaikymą bei leidimą žinoti, kad esu reikalingas, o darbai turi prasmę. 

BALTOJO ŠVYTURIO FENOMENAS – tai daugiau, nei knyga. Tai – rašytinis paminklas mūsų miesto-uosto, Lietuvos – jūrinės valstybės simboliui. Ir jei ši knyga neištirpdys ledinių kai kurių institucijų vadovų širdžių, tada... 

Ateities kartos, mūsų vaikai ir provaikaičiai nesupras. Kas trukdė atstatyti Baltąjį švyturį? Klaipėdos Gedimino bokštą. Marinistikos altorių. 

Iki susitikimų knygos pristatymuose! 

Nuotraukos autorė: Jolanta Mažeikaitė