Editos Barauskienės knygos „Šimtas metų po vienu stogu“ pristatymas

"Siena, kuri buvo nubrėžta po Melno taikos, tvėrė net penketą šimtmečių. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms, po Pirmojo pasaulinio karo, kurį vokiečiai prakišo, sumanių lietuvininkų ir patriotiškai nusiteikusių Lietuvos šaulių dėka ši didžioji Vytauto Didžiojo klaida buvo atitaisyta 1923 metais.

Tuokart siena, skyrusi Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos, buvo panaikinta. Palengva ji užžėlė žole, apaugo krūmokšniais, užbyrėjo smėliu...„ - taip knygų apie Mažąją Lietuvą autorė priekuliškė Edita Barauskienė pristato naująją knygą iš prieš kelerius metus pradėto literatūrinių apybraižų ciklo “Gyvasis lietuvybės kraujas".

Pasiremdama lietuvininkų gyvais pasakojimais, jų išleistomis knygomis, dienoraščiais ir prisiminimais, knygos „Šimtas metų po vienu stogu“ autorė siekia bent iš dalies atsakyti į klausimą, kas tie lietuvininkai, kurie tiesė tiltus iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją.

"Tie žmonės, kovotojai ir švietėjai, neturi būti užmiršti, nuolat prisimenami ir įvertinti.

Ypač tai reikia žinoti mūsų jaunajai kartai, kuri vargu ar galės bent įsivaizduoti, kokius pragarus daugelis lietuvininkų išgyveno nacių ir sovietų lageriuose, tremties vietose Sibire ir kalėjimuose. O ir sugrįžę į gimtinę, į prieš karą išpuoselėtus ūkius, savo namuose rado svetimus žmones, jų laukė sovietinės valdžios patyčios ir pažeminimai.

Daugelis atsiradus galimybei išvyko į Vakarus. Taip šis kraštas prarado tapatybės visumą ir šiandien yra kitoks", - sako E. Barauskienė.

Knygoje „Šimtas metų po vienu stogu“ autorė aprašo okupuoto krašto gyventojų, žymių visuomenės, kultūros veikėjų, politikų ir paprastų žmonių, jų šeimų ir palikuonių išgyvenimus nuo 1939-ųjų pavasario, kai Hitleris atėmė Klaipėdą, Antrojo pasaulinio karo metais, vėliau naciams traukiantis patiriant ypatingus sovietų kariuomenės žiaurumus.

Knygoje daug dėmesio skiriama dailininko Adomo Brako, lietuviškų knygų leidėjo, Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus, buvusio Klaipėdos direktorijos pirmininko Martyno Reisgio 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašyto Tilžės akto signataro Erdmono Simonaičio, Jono Vanagaičio, filosofo Vydūno ir kitų lietuvininkų asmenybėms.

E. Barauskienė tikisi, jog knyga „Šimtas metų po vienu stogu“, sudaryta iš atskirų pasakojimų apie istorinės reikšmės asmenybes ir įvykius, papildys istorikų mokslinius tyrinėjimus ir bus suprantama bei patraukli visiems skaitytojams: moksleiviams, studentams, istorijos mėgėjams.

E. Barauskienės knyga dalyvauja konkurse „Klaipėdos knyga 2022“ ir skaitytojai gali už ją balsuoti populiariausios knygos kategorijoje Klaipėdos miesto viešosios Imanuelio Kanto bibliotekos svetainėje: www.biblioteka.lt/balsavimas arba bibliotekos padaliniuose.

VIRŠELIS. Editos Barauskienės knygos „Šimtas metų po vienu stogu“ viršelyje - nuotrauka, vaizduojanti dvi seses lietuves, yra iš 1928 metais ant Skomantų piliakalnio pastatyto Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui bei Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susivienijimo 5-osioms metinėms skirto paminklo (skulptorius Kostas Rameika).