Ekspozicija „GUTEN TAG...“ atvers lankytojams Jono kalnelio poterną

Ekspozicijos atidarymo dieną lankytojų laukia leidinio „Šv. Jono bažnyčios atstatymas. Miestui ir bendruomenei“ sutiktuvės, pažintis su kūrėjų komanda, alto virtuozo Lariono Diakovo gyva muzika ir vaišės intriguojančiu pavadinimu „Liuterio galva“.

Apie naująją kultūros, istorijos ir archeologijos židinį mieste, kalbamės su jo idėjos ir koncepcijos autore bei projekto organizatore, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja archeologe dr. Raimonda Nabažaite.

Papasakokit plačiau, kaip kilo ekspozicijos „GUTEN TAG. Šv. Jono bažnyčios atstatymas“ idėja?

Erdvės, pasakojančios apie Šv. Jono bažnyčią, jos istorinę svarbą mietui ir atstatymą, poreikis atsirado jau seniau, vykdant archeologinius tyrimus bažnyčios bokšto vietoje 2020-2023 m.

Prie atodangos sustodavę praeiviai nesiliaudavo klausinėti apie radinius, stebėtis didingos bažnyčios likusiu nykiu vaizdu - vien tik pamatais.

Tai leido man suprasti, kad archeologija suteikia ne tik pažinimo šaltinį, bet inspiruoja įvairias refleksijas, žmogiškus mainus.

Deja, dėl įtemptų darbų, kasinėjimų grafiko laiko bendrauti su praeiviais, miestiečiais būdavo nedaug. Tai paskatino mąstyti, kad reikia tokios kultūrinės vietos, kuri kalbėtų pati.

Todėl idėja įkurdinti Šv. Jono bažnyčios atminimo namus bastiono poternoje pasirodė patraukli ir istoriškai artima. Juk Klaipėdoje gynybinių įtvirtinimų plėtra ne kartą pastumdavo bažnyčias iš vienos vietos į kitą.

Pristatykite šios ekspozicijos koncepciją, jos tikslą.

Idėją įveiklinti poterną pristačiau Šv. Jono bažnyčios atstatymo paramos fondo vadovei Lilijai Petraitienei, kuri ėmėsi tolesnių žingsnių ir netrukus Savivaldybė pagal panaudos sutartį ją perdavė kultūrinėms veikloms.

Laimėjus konkursą ekspozicijai įrengti tapo aišku, kad kelio atgal nėra. Nors pasirinktoje vietoje laukė neplanuoti iššūkiai - dėl drėgmės dingo elektra.

Prasidėjo labai įdomus kūrybos ir jungčių procesas, kurio vienokius ar kitokius sprendimus padiktavo tiek profesinis žinių laukas, tiek per 20 gyvenimo metų Klaipėdoje sutikti žmonės, įkvepiantys savo kūryba.

Aiškiai žinojau, kad ekspozicijos koncepcijos ašį sudarys tiek istorinis, archeologinis kontekstas, tiek miestui reikšmingi kultūriniai projektai. Kaip archeologei norėjosi, kad jie liktų taip pat neužmiršti ir dalyvautų atkuriant prarastus ryšius.

Taip gimė trys erdvės - istorinė, archeologinė, videodokumentikos erdvė ir tunelis, nepaklūstantis vienai laiko sampratai.

Požemio trys erdvės turi skirtingas raiškos formas. Istorinė, archeologinė ekspozicijos erdvė lankytoją kviečia susipažinti su bažnyčios istorine reikšme, archeologiniais tyrimais, ikonografiniais vaizdais, vietos transformacija po karo.

Šią ekspoziciją pripildo garsinis pasakojimas istorinės asmenybės G. Waldhauerio vardu.

Jis perteikta istoriją apie Šv. Jono bažnyčios likimą (tekstą kūrė žinoma rašytoja Sondra Simana, įgarsino kompozitorius Kristijonas Lučinskas ir įbalsino aktorius Mikalojus Urbonas).

Antrojo pasaulinio karo slėptuvėje sukurta instaliacija „Laiko tunelis“ kviečia patirti praeities ir dabarties ryšį, priminti gyvenimo ir mirties, laikinumo ir žmogaus galios kurti temas.

Meninei instaliacijai naudoti projektų „Keliaujančios bažnyčios. Klaipėda transit Memel“ suoliukai, „Indigo.

Das Schliemann Projekt“ atributai, spektaklių nuotraukos (VšĮ Šeiko šokio teatras), Beno Šarkos fotografija iš ciklo „Laiko nėra“, parodos „Prussian Blue“ / „Prūsų mėlis“ ir instaliacijos „Žiedavimas“ juvelyrinės formos (Neringa Poškutė-Jukumienė).

Tunelyje skamba Beno Šarkos minčių refleksija „Laiko nėra“. Laiko tunelį padėjo išvysti Neringa Poškutė, jos konceptualumas įtraukiantis ir užburiantis.

Beno Šarkos dalyvavimą mačiau gyvybiškai svarbų. Jo mintys peržengia laiko ribas, o gyvi performansai mieste kuria mistifikuotus įsikūnijimus, įjungia archeologines atodangas, apleistas vietas, kuriose kuriasi tarsi kitos miesto gyvybės formos.

Būdama dviejų vaikučių mama puikiai suprantu, kad norint nerti į patyrimą reikia kažkuo užimti ir mažuosius. Taip atsirado archeologijos dėžė, kurioje mažieji galės kasinėti; kreidelės, kuriomis galės piešti bokštą.

Ekspozicijos atidarymo vakarą taip pat bus pristatytas leidinys „Šv. Jono bažnyčios atstatymas. Miestui ir bendruomenei“, kuriame sukaupta archeologinių bažnyčios tyrimų medžiaga. Kuo šis leidinys vertingas, kokių įdomybių jame atras skaitytojai?

Šis glaustas leidinys skirtas sau ir dovanai. Jis aprėpia jau žinomus istorinius duomenis ir pristato naujausių archeologinių tyrimų medžiagą, antropologinių tyrimų rezultatus, taip pat gal mažai miestiečiams žinomus duomenis iš XVIII a. bažnyčios mirčių knygos.

Leidinys yra rengtas mokslinių duomenų pagrindu (prie tyrimų jungėsi Vasilijus Safronovas, naudoti Mildos Kontrimės Mirčių knygų analizės duomenys, antropologų tyrimai).

Leidinys yra pritaikytas plačiajai visuomenei akimirksniu suprasti esmę nuo bažnyčios pastatymo iki nugriovimo. Nuo bažnyčios atstatymo svarbiausių įvykių iki kultūros akumuliacijos. Bažnyčios griovimas, vietos transformacija, istorinės bažnyčios istoriniai duomenys, archeologiniai duomenys apie palaidotuosius, jų antropologija.

Šis leidinys yra ekspozicijos katalogas, tarsi trumpas ekskursas apie svarbiausius su atstatymu susijusius procesus, bendruomenės indėlį, apie bendruomeninį Klaipėdos siekį atkurti miesto dominantę.

Turėjome komandinį siekį ne tik atverti miestiečiams ir svečiams naują pažintinę erdvę, bet ir pasitikti juos leidiniu, perteikdami ekspozicijos turinį.

Kita vertus, pastaraisiais metais suaktyvėjęs bažnyčios atstatymo procesas, užbaigti bokšto vietoje archeologiniai tyrimai, vykdomi architektūros projektavimo darbai, kultūrinio lauko akumuliacija davė impulsą apibendrinti miesto ir liuteronų bendruomenės nueitą kelią ir indėlį.

Galbūt ši knyga, atsidūrusi jūsų namų bibliotekos lentynoje, taps inspiracija aktyviau stebėti eigą, įsitraukti į ją ir pamatyti senamiestyje kylančią Šv. Jono bažnyčią. Šį kartą ne istoriniuose atvirukuose, o dabarties Klaipėdoje.

Ekspoziciją bus galima lankyti neįprastu muziejams laiku.

Taip. Dirbsime tik vasaromis, savaitgaliais: šeštadieniais 20-22 val., sekmadieniais - 12-14 val.

Ekspoziciją galima apžiūrėti ir kitu laiku tik iš anksto susiderinus. Tikimės, kad žmonės parems poternos veiklą savanoriška auka.

Ekspozicija, kaip suprantu, yra laikina - kol neprasidėjo bažnyčios atstatymo darbai. Iki kada ji veiks? Koks tada bus ekspozicijos likimas?

Ekspoziciją planuojama laikyti iki bažnyčios bokšto statybos pradžios. Tuomet spręsim, kaip toliau elgtis ir ar vieta dar aktuali.

Kita vertus, požemis yra drėgnas - ekspoziciją gali paveikti ir sudėtingos sąlygos.

Ne veltui iki šiol niekas joje nevystė veiklų. Turėjome atkurti elektrą, drėgmės lygis šiuo metu šiek tiek sukontroliuotas. Tad gal pati erdvė padiktuos mūsų ekspozicijos laikinumą.

Kada prisidės bažnyčios atstatymo darbai? Kokioje stadijoje šiuo metu yra šis procesas?

Šiuo metu projektuojamas bažnyčios bokštas, kurio archeologija yra iki galo atlikta.

Mano žiniomis, projektuotojai rengia techninį projektą ir 2025 m. I pusėje planuojama gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Tai jau istorinis įvykis, kuris neabejotinai lems realius statybos darbus ar bent jau pasiruošimą jiems.

Aš šios bažnyčios atstatymo eigą matuoju savo vaikų gimimais ir laukiu, kada su jais į Klaipėdą žiūrėsiu iš bažnyčios bokšto.