Gruodį pirmą kartą Klaipėdoje dainuosiantis meksikietis Hector Sandoval - apie kuklumą, gyvūnus ir scenos partnerę Nomedą Kazlaus

Šiais metais pirmą kartą Klaipėdoje gruodžio 8 d., pirmadienį, 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje dainuos operos žvaigždės - tenoras iš Meksikos Hector Sandoval, sopranas Nomeda Kazlaus ir gros pianistas iš Italijos Vincenzo de Martino, koncertą ves kanklininkė Aistė Bružaitė.

Kviečiame susipažinti su Hector Sandoval ir paskaityti ištrauką iš dviejų operos solistų, scenos partnerių bei draugų pokalbio N. Kazlaus autorinėje laidoje „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“.

Laidų ciklas „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ - tai autoriniai pokalbiai su iškiliausiomis pasaulinio garso kultūros ir meno asmenybėmis, plačiau pristatant juos ir jų kūrybą Lietuvos visuomenei.

Laidos vizitine kortele jau tapo tik šiai laidai akredituoti pokalbiai Lietuvoje su mega žvaigždėmis Sarah Brightman, Andrea Bocelli, Montserrat Caballe, Placido Domingo, Jean Michel Jarre, Joel Cohen, Thomas Hampson ir daugeliu kitų.

N. Kazlaus pristato savo svečią Hector Sandoval:

„Jo šeima - lyg darni futbolo komanda ir vienas užsispyręs jos narys, nusprendęs tapti operos dainininku bei... voras iškilmingą spektaklio akimirką, drąsiai ropojantis per solisto rankas.

Žinoma, tai - Meksika ir jos skambusis tenoras Hector Sandoval.

Tolimasis Lotynų Amerikos kontinentas, kurio koloritą gali pajusti tik klausydamasis magiškų istorijų - kaip mažas berniukas pavergia pilnas klausytojų sales ir… apie dėkingas tėvo ašaras, įkvepiančias siekti svajonės.

O istorija apie patekimą į garsiojo tenoro Francisco Araiza dainavimo kursus verta jei ne pakartojimo, tai bent susižavėjimo - juk reikia tokio beprotiško noro ir drąsos, kad pats save įtrauktum į išrinktųjų sąrašus...

Puikus balsas ir darbštumas Hector Sandoval nutiesė kelius į pasaulinę sėkmę: Vienos valstybinė opera (Wiener Staatsoper), Londono Kovent Gardenas (Coven garden), La Mone (La Monnaie) teatras Briuselyje ir kitos didžiosios pasaulio salės. Daugiau nei 50 pagrindinių vaidmenų įvairiose operose, tarp jų ,,Toskoje'', ,,Rigolete'', ,,Bohemoje'', „Andrė Šenjė“, „Turandot“... įgyta didžiulė profesinė ir kūrybinė patirtis.

Darbas su legendiniais dirigentais - Antonijumi Papanu (Antonio Pappano), Karlu Riciu (Carlo Rizzi), Nelu Santčiu (Nello Santi) bei daugeliu kitų.

O po koncertinių gastrolių tenoras nori pabėgti į savo rančą Meksikoje, kur jo laukia užburiančio žemyno ne mažiau magiški gyvūnai - žirgai ir gaidžiai bei šeimyniška aplinka, padedanti atsigauti.

NOMEDA: Mielas Hector, gimei Meksike. Tai fantastiškas miestas, jame lankiausi ir aš. Papasakok apie savo šeimą, tėvus. Žinau, kad tavo šeima labai didelė, turi daug seserų, brolių, kuriuos pažįstu ir labai myliu...

HECTOR: Esame vienuolika brolių ir seserų - paprasta, didelė šeima. Tėvai kilę iš Šiaurės Meksikos, o visa mano vaikystė prabėgo Meksiko mieste. Esu labai dėkingas savo šeimai, kad ji priėmė tai, kas jai buvo nepažįstama - vienintelis iš visos šeimos tapau muziku. Nuo mažens grojau fortepijonu, kai ką dainuodavau, ir, sulaukus ketverių-penkerių, visi matė, kad man lengvai sekasi groti fortepijonu bei muzikuoti.

NOMEDA: Mudu susipažinome būtent Vienoje, 1996-aisiais, mokydamiesi garsiojo meksikiečių tenoro Fransisko Araizos (Francisco Araiza) dainavimo meistriškumo kursuose. Labai gerai prisimenu susitikimą su tavimi. Jis man paliko gilų įspūdį: pirmiausia tavo pasiryžimas siekti karjeros toli nuo namų. Iškart supratau, kad šiam jaunam vaikinui labai svarbi šeima. Taip pat supratau, kad tau labai svarbu skirti visas jėgas studijoms, dainavimui. Būdamas labai toli nuo savo šeimos buvai ypač susitelkęs į mokslus ir karjerą. Fransisco Araiza taip pat tau labai padėjo?

HECTOR: Ar žinai, kada tave pamačiau pirmą kartą? Kai visi jaunieji dainininkai, taip pat ir kursų sekretorė laukė Araizos prie auditorijos. Pameni? Ant durų buvo iškabintas dalyvių sąrašas, kuriame atrinkti studentai, su kuriais dirbo Araiza. Tu buvai tame sąraše. Kai sekretorė nuėjo į tualetą, sąraše ranka įrašiau ir savo vardą... Taip pradėjau dainuoti 1996-aisiais ir iki šios dienos neturėjau nė mažiausios pertraukos.

Man labai svarbu girdėti savo balsą, jausti savo kūną - būtent savo! Valdyti savo muzikalumą, dainavimo stilių, neatsižvelgiant į tai, kaip šį vaidmenį atlieka didieji dainininkai, o dainuoti taip, kaip noriu aš pats.

Svarbi laikysena, asmenybė, suvokimas - ne tik muzikinis, bet ir intelektinis. Svarbu ir koks operos pastatymas - modernus ar klasikinis.

NOMEDA: Taigi grįžkime į Vienos valstybinę operą...

HECTOR: Pirmąkart į Vienos operą atvykau dainuoti „Aidoje“ Radamesą. O po „Aidos“ premjeros man paskambino dėl Andrė Šenjė vaidmens - nesibaigiantys iššūkiai...

Mano manymu, mokaisi tada, kai tau nuolat gresia pavojus, bet, atėjus lemiamai akimirkai, tampi ramus ir pasijunti tarsi namie. Baimė atlėgsta ir tada esi pajėgus nuveikti labai daug. Bet ši įtampa, stresas jaučiami taip pat ir balse.

Turi išmokti valdyti savo instrumentą, kad jis skambėtų bet kokiomis sąlygomis.

Svarbu žinoti, ką daryti tais momentais, kai tau reikia šauktis visų šventųjų pagalbos... Gal Mergelės Marijos, nežinau... Tokie išbandymai pavojingiausi, nes nuo jų priklauso tavo gyvenimas, karjera, ateitis...

NOMEDA: Ar turi hobį? Laisvo laiko? Žinau, kad turi nuostabią rančą Meksikoje. Man dar ten neteko lankytis. Papasakok apie savo žirgus (juokiasi)... ir gaidžius.

HECTOR: Gaidžiai - mano šeimos dovana. Man jie labai patinka. Gaidžiai ir yra mano hobis. Mėgstu gyvūnus ir leisti laiką su jais. Galiu pasakyti, kad tai - vienintelė mane veikianti terapija.

NOMEDA: Ar laikai save gimusiu po laiminga žvaigžde?

HECTOR: Taip.

NOMEDA: Ar dažnai dėkoji Dievui, visatai?

HECTOR: Taip, kasdien.

NOMEDA: Sakai žodį „ačiū“?

HECTOR: Taip, ačiū Dievui. Nesu religinis fanatikas, bet gerbiu religiją, tikiu Dievą. Aš Dievą matau ne tik bažnyčioje, bet daugelyje dalykų, kurie man nutinka kasdien. Noriu pasakyti, kad esu visiškai tikras žmogus, kuriam labai sekasi.

NOMEDA: Įvardyk savo teigiamas savybes.

HECTOR: Esu šiek tiek išdidus...

NOMEDA: (juokiasi) Ar išdidumą laikai teigiama savybe!?

HECTOR: Taip, nes be šios savybės nebūčiau likęs Vienoje, nors buvo labai sunku toli nuo namų ir šeimos... Dar esu nuoširdus. To išmokau iš savo tėvų - būti sąžiningas sau pačiam. Pirmiausiai sakyti tiesą sau, prieš sakant ją kitiems.

NOMEDA: Kokios tavo neigiamos savybės?

HECTOR: Kartais kaupiu viduje pyktį... Man yra tekę patirti pyktį, jaučiausi labai blogai... Kartais prisimenu šį jausmą miegodamas ir pasijuntu blogai.

NOMEDA: Tavo mėgstamiausias gėrimas?

HECTOR: Tekila.

NOMEDA: Auksinė?

HECTOR: Taip. Mėgstu ją.

NOMEDA: (juokiasi) Kokia tavo mėgstamiausia knyga?

HECTOR: Meksikos autoriaus knyga „Los Dios de Astekas“.

NOMEDA: „Actekų dievai“.

HECTOR: Joje pasakojama apie tai, kaip senovėje gyveno ir ką veikė actekai. Labai įdomi knyga.

NOMEDA: Kas, tavo manymu, svarbiausia moteriai?

HECTOR: Manau, šeima... Mano nuomone, moterys - daug stipresnės už vyrus daugelyje sričių. Bet ši jėga ne visada suveikia, nes moterys jausmingos... ir jų jausmingumas dažnai „išlenda“ ir padaro jas pažeidžiamas. Toks dualumas įdomus, man kartais net seksualus.

NOMEDA: Aaa (juokiasi). O kas svarbiausia vyrui?

HECTOR: Charakteris.

NOMEDA: Būti mačo?

HECTOR: Ne, tiesiog vyriškas charakteris. Ryžtingumas. Kartais, bet ne visada, labai svarbu priimti sprendimą visu šimtu procentų ir būti dėl to nuoširdžiam ir tikram, nes kartais priimdamas sprendimus gauni ir grįžtamąjį ryšį bei paramą. Manau, kad tuomet viskas sekasi daug lengviau. Negalvoti - darai gerai ar blogai. Daryti, ir viskas. Tai net ir praktiškiau. Man taip patinka.

NOMEDA: Kaip galėtum apibūdinti sėkmės žmogų? Kalbu ne apie karjerą, bet apskritai žmogų, kurį lydi sėkmė. Koks jis?

HECTOR: Paminėsiu du dalykus: sėkmės žmogus - ko nors svarbaus pasiekęs kaip asmenybė ir santykyje su savimi, bei tas, kuris nesako nieko veltui, neaušina burnos ir yra labai kuklus.

Bilietai į gruodžio 8 d. šventinį gala koncertą Klaipėdos koncertų salėje: www.kakava.lt