Ankstesnę švyturių istoriją rasite čia
Sekančią švyturių istoriją rasite čia
Tai buvęs vienas pirmųjų tokių navigacinių objektų visame Baltijos jūros regione. Yra, kuo didžiuotis.
O suprojektavo jį (dar 1778 m.) žmogus, kuriam verta bent kažkokį (nėra nieko) atminimo akcentą Klaipėdoje pastatyti: žymus Prūsijos uostų architektas Johannas Samuelis von Lilienthalis (1724-1799).
Dabartinis, dryžuotasis švyturys (statytas 1953 m.) yra jau ketvirtosios generacijos laivams kelią Melnragėje rodantis bokštas.
J.S. Lilienthalis 1740 m. baigė studijas Karaliaučiaus universitete, kitaip vadinamoje Albertinoje. Keletą metų dirbo inžinerinės hidrologijos srityje: projektavo, vykdė vandens kanalų statybą. 1752 m. pakeitė mirusį vyriausiąjį Mėmelio uosto statybų inspektorių Johanną Vladislausą von Suchodoletsą (1687–1751). J.S. Lilienthalis rūpinosi uosto plėtra, kanalo (uosto įplaukos) gilinimo darbais.
1770 m. J.S. Lilientalio tyrimų pagrindu sudarytas Klaipėdos uosto ir įplaukos žemėlapis, kuriame pažymėti pirmieji uosto statiniai Kuršių marių sąsiauryje. 1773 m. parengė uosto planą su navigacinių ženklų sistema. Įplaukos kryptį rodė krante pastatyti bakenai, vingiuotą laivo kelią tarp seklumų – plūdurai su vėliavėlėmis ir kiti ženklai.
1782 m. suprojektavo tais laikais stiprų, penkiakampės formos įtvirtinimą – blokhauzą Kopgalyje, kurio įgula 12 artilerijos pabūklų turėjo ginti marių protaką.
1791 m. pagal Lilienthalio projektą pradėta pietinio molo statyba Kopgalyje. 1791-1793 m. Lilientalio iniciatyva Kopgalyje pradėti pirmieji apželdinimo darbai.
1797 m. paskelbtame dideliame straipsnyje nurodė svarbiausius uosto pertvarkymo darbus – molų formavimo darbus, Danės vagos valymą, gilinimą, žiočių tvirtinimą. Numatė laipsnišką pagrindinio uosto perkėlimą iš Danės į sąsiaurį ir eilę kitų labai svarbių uosto plėtrai darbų.
Iliustracija iš Aido Jurkšto knygos „Lietuvos švyturių istorija“ (2017 m.).
Aprašymo autorius: Denisas Nikitenka