Ankstesnę švyturių istoriją rasite čia
Sekančią švyturių istoriją rasite čia
Švyturys nukeliavo ir į pinigus. Pirmą kartą jo atvaizdas (averse) panaudotas 1922 m. išleistuose Klaipėdos krašto notgelduose: 10 markių vertės kupiūroje.
Tai buvę išskirtiniai, Pirmojo pasaulinio karo metu pradėti leisti pinigai ne tik dėl meninių sprendimų juose, bet ir atsiradimo aplinkybių.
„Kaip ir visų karų palydovai, visada atsiranda atsargų kaupikai, spekuliantai. Superkami ne tik vertingesni daiktai, bet dingsta iš apyvartos, paslepiami ir pinigai: pirmiausiai – iš tauriųjų metalų.
Nieko nuostabaus, kad prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui (vokiečiai paskelbė mobilizaciją 1914 m. rugpjūčio 1 d.) beveik tuoj išnyko iš apyvartos sidabriniai ir auksiniai pinigai.
Ir ne tik gyventojai nebeleido į rinką metalinių pinigų. <...> Visos įstaigos, tarp jų paštas ir geležinkelis, turėjo atiduoti kasoje turimus auksinius pinigus į Valstybės banką. <...> Ypač greitai pinigų badą pajuto pasienio rajonai ir industriniai centrai.
Ypatinga padėtis susidarė Rytų Prūsijoje, kur pirmomis karo dienomis dėl pergalingų rusų kariuomenės smūgių daug vietovių, tarp jų ir Klaipėda, buvo užimtos rusų kariuomenės.
Šios vietovės buvo atkirstos nuo pinigų gavimo šaltinių, todėl apskritys, miestai ir valsčiai griebėsi seno atradimo – notgeldų, kad bent savo rajone sutvarkytų mažo nominalo pinigų apyvartą“, - apie vietinių pinigų, dar vadintų „vargo pinigais“, atsiradimą knygoje „Klaipėdos krašto pinigai 1917-1923“ (Klaipėda, 2016 m.) rašė jos autorius Vladas Zenkevičius.
Klaipėdos miesto magistratas pirmos laidos notgeldus (1/2 markės neišvaizdžius banknotus) išleido 1917 m.
Iki šiol didžiulį kolekcininkų susidomėjimą kelia antrosios laidos, 1922 m. vasario 22 d. Klaipėdos krašto prekybos rūmų išleisti notgeldai. Jie – itin meniški, su įvairiais, dailiai pavaizduotais Klaipėdą ir jos kraštą reprezentuojančiais pieštiniais motyvais.
Ant 10 markių – Baltasis švyturys, tapęs šio banknoto centrine figūra. Kairiajame kampe matome laukininką ir laukininkę, dešiniajame – žveją. Šie motyvai tarsi atspindi Klaipėdos krašto specifiką: tai - žemdirbių ir žvejų teritorija.
Išleisti ir kitų nominalų (1/2, 1, 2, 5, 20, 50, 75, 100), skirtingų dydžių banknotai su Kuršių nerijos, uostamiesčio, kaimiškų vietovių ir kt. motyvais.
Turėti visą notgeldų kolekciją – dažno kolekcininko siekiamybė. Priklausomai nuo banknotų būklės (UNC – nebuvę apyvartoje, aUNC – beveik nebuvę apyvartoje, XF – itin geros kokybės, VF – labai geros būklės, F – geros būklės ir t.t.), dabartiniais laikais notgeldų komplektą galima įsigyti nuo 600-700 eurų. 10 markių UNC kokybės banknotas rinkoje vidutiniškai kainuoja apie 60 eurų.
Taip pat skaitykite
