Ankstesnę švyturių istoriją rasite čia
Sekančią švyturių istoriją rasite čia
Šis atvirukas – unikalus. Bet ne dėl vaizdo. Jame – idiliška Melnragėje, šalia dabartinio švyturio stovėjusio Raudonojo švyturio (1796-1945) aplinka: tramvajus, nebeišlikusi aikštelė ir savotiški vartai, kviečiantys užsukti į tuo metu labai populiarų restoraną „Strandvilla“, garsėjusį šokių vakarais.
Nuotraukos autorius – klaipėdietis Robertas Schmidtas, o parduodami šie atvirlaiškiai buvo Richardo Kripso knygyne Biržos pastate. Originaliai išleistas atvirlaiškis su šiuo vaizdu XX a. 2 dešimtmetyje (yra analogas su 1915 m. antspaudu). Bet ne šis.
Visas įdomumas – antrojoje atviruko pusėje. Jame... 1963 m. gegužės 22 d. data. Itin retas atvejis, kuomet vokiškas, prieškario atvirukas būtų siunčiamas Sovietų Sąjungos laikais. Ir leidėjas jau kitas (matyt, R. Schmidtas dar prieškariu pardavė teises į šį vaizdą): Tilžėje įsikūręs knygynas „Jugendbundbuchhandlung“. Be jokios abejonės, atvirukas leistas prieš 1945 m.
Ką gi jame lietuviškai rašė ukmergiškė siuntėja, save įvardijusi tiesiog „mama“? Kalba netaisyta.
„Miela Aldute.
Mudu su Tėveliu sveikiname, Tave su Vardo Diena, ir linkime kuo daugiausei sveikatos, ir pasisekimo darbuose gero. Tikimes Siekmadieni pasimatyti. Parupink man Vaistu Urodano, Adonizido nera, ir čia Hiptiazido ira reikia recepto. Su kojom mano negeriau, tik strenos jau nebeskauda. Tad iki pasimatymų.
Bučiuoju jus Mama.“
Iš kur ukmergiškė 1963 m. gavo iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos išleistą vokišką atviruką su neeiliniu Klaipėdos vaizdu, lieka paslaptimi. Kadangi nėra pašto antspaudo, greičiausiai šis vokiškas atvirlaiškis buvo siųstas voke.
Taip pat skaitykite
