Įdomiosios švyturių istorijos (42)

Ankstesnę švyturių istoriją rasite čia 

Jau XIX a. pabaigoje Mėmelio šiaurinio molo švyturys iškart pagarsėjo tuo, jog buvo labiausiai į šiaurę visoje anuomet didžiulėje Vokietijos imperijoje nutolęs švyturys.

Bėgant dešimtmečiams nedidukas, 8,5 aukščio iš storų (1 cm) metalo lakštų suvirintas švyturiukas tapo tikra mūsų uostamiesčio ikona. Miesto-uosto simboliu. Iki 1923 m. Baltasis švyturys buvo labiausiai miestiečių ir svečių lankomas ir fotografuojamas objektas. Nepavaldus laikui, politinei santvarkai.

Jau XIX a. pabaigoje Mėmelio knygynuose galėjai įsigyti pirmuosius (ankstyviausias žinomas – su 1899 m. antspaudu) atvirukus, kuriuose puikavosi šiaurinis molas ir jo gale stovėjęs švyturys. Pirmaisiais XX a. dešimtmečiais Baltojo švyturio vardą dėl fasado spalvos gavęs švyturys tiesiog dominavo atvirukų rinkoje. Visi geidė išsiųsti atvirlaiškį su šiuo tik Mėmelyje stovinčiu, impozantiškuoju švyturiuku.

Ypač pamėgę fotografuotis buvo 1920-1922 m. Klaipėdą laikinai administravusios Prancūzijos kariai. Neturėję jokių sentimentų atokiam buvusios Vokietijos imperijos miestui Mėmeliui jie itin noriai vykdavo į Melnragę ir pozuodavo Baltojo švyturio fone. Matyt, jiems tai buvo tarsi užsieniečiams Paryžiuje Eifelio bokštas… Egzotika.

Lietuvai 1923 m. prisijungus Klaipėdos kraštą su neužšąlantį uostą turinčia Klaipėda Baltasis švyturys įgavo visiškai naują prasmę: jis pasirinktas kaip Lietuvos Respublikos-jūrinės valstybės simbolis.

Net sunku išvardyti, kur tarpukariu tik nenukeliavo Baltojo švyturio atvaizdas…

Jis buvo pasiūlytas 1936 m. ir 1937 m. laidos 10 centų monetoms. Baltasis švyturys puošė oficialius, pirmą kartą 1934 m. surengtos Jūros dienos ženkliukus, kvietimus dalyvauti šventėje išskirtiniams asmenims.

Atsidūrė ant stačiakampių, 1923 m. išleistų Klaipėdos kraštui ir tais pačiais į apyvartą patekusių rombo formos visai Lietuvos Respublikai skirtų pašto ženklų (didžiausių nominalų). Puošė įvairiausių žurnalų („Karys”, „Mūsų kalendorius“, „Komersantas“ ir kt.) viršelius, buvo naudojamas oficialiuose įstaigų (pvz., Klaipėdos prekybos instituto) antspauduose, net mokyklų (pvz., Pagėgių gimnazijos) baigimo atestatuose.

Stilizuotas molo švyturys puošė ir 1925 m. pagamintus Klaipėdos krašto atvadavimo medalius. 1928 m. Lietuvos šaulių sąjunga pagamino didžiuosius ir mažuosius medalius, dedikuotus vadinamojo Klaipėdos sukilimo penkmečiui. Jų averse ir reverse centrine figūra pasirinktas Baltasis švyturys.

Ši Klaipėdos ikona XX a. pirmojoje pusėje buvo vaizduojama firminiuose, suvenyriniuose porceliano induose: lėkštutėse, peleninėse, kurpaitėse, stiklinėse, taurelėse ir kt.

Deja, net švenčiant Švyturių metus ir Baltojo švyturio įžiebimo jubiliejų ant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priklausančio šiaurinio molo taip ir neatsirado informacinis stendas, kuris leistų gausiai bangolaužį lankantiems žmonėms sužinoti apie tokį unikalų uostamiesčio istorinį objektą.

2025-ųjų pradžioje planuojama pristatyti (leidėjas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus) išskirtinę, Baltajam švyturiui skirtą knygą: „Baltojo švyturio fenomenas“ (autorius – Denisas Nikitenka).