Ieško mozaikos autoriaus

Šią savaitę B. Skaisgirienė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė paiešką autoriaus, kuris sovietmečiu sukūrė mozaiką buvusiame Klaipėdos pieno kombinate.

Vitražas sunaikintas, o mozaika išliko

„Į buvusį Klaipėdos pieno kombinatą važiavome ieškoti Rimantės Cemnolonskaitės-Kulšienės vitražo. Autorė prašė pasidomėti jos kūrinio likimu. Nesmagu bus pasakyti gerbiamai Rimantei, kad jos kūrinys sunaikintas... Didžiulio vitražo, kuris puošė dešimtį administracinio pastato langų, nebėra, bet administraciniame pastate suradome labai gražią mozaiką. Prašau pagalbos - padėkite išsiaiškinti, kas yra šio kūrinio autorius“, - pašnekovė kreipėsi ir į „Savaitės ekspreso“ skaitytojus.

Dar vieną įspūdingo dydžio sovietmečiu sukurtą, tačiau pamirštą mozaiką atrado ir virtualios galerijos sudarytojai parodė žurnalistas Adomas Zubė. Tai 15 metrų aukščio kūrinys, sudėliotas iš kvadratinių detalių uždaroje Vakarų laivų gamyklos teritorijoje. Šios mozaikos autorius - taip pat nežinomas.

Nežinomo autoriaus mozaika uždaroje Vakarų laivų gamyklos teritorijoje, sudėliota iš kvadratinių detalių. 

Bevardis menas

Pasak menotyrininko Petro Šmito, dauguma monumentaliosios dailės kūrinių Klaipėdoje buvo sukurti tuo laiku, kai miestui vadovavo Alfonsas Žalys.

"Tuo metu niekam nesigarsindamos, įmonės, kombinatai savo reikšmingesnius interjerus ėmė puošti monumentaliais dailės kūriniais: vitražais, freskomis, sgrafitais, mozaikomis. Meninis lygis tų kūrinių buvo labai įvairus. Apie Klaipėdos monumentaliąją dailę aš rašiau ir savo diplominį darbą... Taigi. Kiek aš prašydavau dailininkų, kad jie kažkur kamputyje prie savo kūrinio ar kūrinio mažame plotelyje parašytų savo vardą, pavardę ir kūrinio sukūrimo metus.

Vienas kitas pasirašydavo, kartais ir įskaitomai, o kiti tik nusijuokdavo - o kam to reikia, nes ir valdžia nenorinti garsintis tais „meno kūriniais“. Laikas bėga ir dokumentų neliko.

Gana dažnai parašydavo ranka kokį popiergalį, kad galėtų apmokėti už darbą dailininkui, ir tą raštelį po kurio laiko sunaikindavo. Dabar ir turime, ką turime, - bevardžius monumentaliosios dailės kūrinius, jei dar nėra jie sunaikinti. To paties ir dabar aš prašau: gerbiami kūrėjai, rašykite savo autorystę ant kūrinio įskaitomai ir dar su sukūrimo metais. Žmogaus atmintis yra labai trumpa", - komentavo P. Šmitas.

Angelinos Banytės freska-mozaika „Aušros Vartų Dievo Motinos atvaizdas“ Lėbartų kapinių koplyčios fasade, 2008 m. Architektas Adomas Skiezgelas.

Yra ir naujų

B. Skaisgirienė pažymėjo, kad mozaika yra kone rečiausias naudojamas monumentaliosios dailės žanras. O Klaipėdoje galime pasidžiaugti dar ir dviem naujais, nuostabiais šio žanro pavyzdžiais. Tai Angelinos Banytės sukurta freska-mozaika Aušros Vartų Dievo Motinos atvaizdas Lėbartų kapinių koplyčios fasade ir reljefas-mozaika „Senoji Klaipėda“, kuriuo skulptorius Gintautas Jonkus ir architektas Vytenis Mazurkevičius papuošė Liepų gatvės 4-ąjį namą.

Liepų gatvės puošmena - Klaipėdos istoriją ir simbolius sujungiantis reljefas-mozaika „Senoji Klaipėda“. Sukūrė skulptorius Gintautas Jonkus ir architektas Vytenis Mazurkevičius.