Impozantiškieji Klaipėdos vargo pinigai

Lietuvai prieš devynerius metus nacionalinę valiutą litą pakeitus į bendrą Europos Sąjungos valstybėms eurą dažnas su lengva nostalgija prisimena laikus, kai mūsų šalis turėjo savo pinigus su tik jai būdingais vaizdiniais, simboliais.

Kolekcininkų nenustebinsi, tačiau dar įdomesni ir vien Klaipėdos krašte naudoti buvo vadinamieji sunkmečio, vargo pinigai, arba notgeldai. Gražiausios - 1922 m. Klaipėdos krašto prekybos rūmų išleistos Mėmelio kupiūros.

Į jas galima žvelgti tarsi į istorijos pasakotojas, nes kiekvienas motyvas atspindėjo tam tikrus regiono ar miesto, teritorijos identiteto ženklus.

Savita ir mažiau žinoma yra pati sunkmečio pinigų atsiradimo istorija. Tai buvę išskirtiniai Pirmojo pasaulinio karo metu (1914-1918 m.) ir po jo leisti pinigai.

Aiškiai aplinkybes yra išdėstęs kolekcininkas ir knygos „Klaipėdos krašto pinigai 1917-1923“ (Klaipėda, 2016 m.; leidėjas - Mindaugas Milinis) autorius Vladas Zenkevičius (1916-1985).

"Kaip ir visų karų palydovai, visada atsiranda atsargų kaupikai, spekuliantai. Superkami ne tik vertingesni daiktai, bet dingsta iš apyvartos, paslepiami ir pinigai: pirmiausiai - iš tauriųjų metalų.

Nieko nuostabaus, kad prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui (vokiečiai paskelbė mobilizaciją 1914 m. rugpjūčio 1 d.) beveik tuoj išnyko iš apyvartos sidabriniai ir auksiniai pinigai.

Ir ne tik gyventojai nebeleido į rinką metalinių pinigų. <...> Visos įstaigos, tarp jų paštas ir geležinkelis, turėjo atiduoti kasoje turimus auksinius pinigus į Valstybės banką. <...> Ypač greitai pinigų badą pajuto pasienio rajonai ir industriniai centrai", - rašė jis.

Ypatinga padėtis susidarė Rytų Prūsijoje, kur pirmomis karo dienomis dėl pergalingų rusų kariuomenės smūgių daug vietovių, tarp jų ir Klaipėda, buvo užimtos rusų kariuomenės.

Šios vietovės buvo atkirstos nuo pinigų gavimo šaltinių, todėl apskritys, miestai ir valsčiai griebėsi seno atradimo - notgeldų, kad bent savo rajone sutvarkytų mažo nominalo pinigų apyvartą.

Pirmoji Mėmelio laikinųjų pinigų laida į apyvartą Klaipėdos miesto magistrato išleista 1917 m.: tai buvo nedidukės 62x96 mm formato kupiūros, nepasižymėjusios meniškais sprendimais.

Tačiau 1922 m. vasario 22 d. dienos šviesą išvydo ir iki šiol kolekcininkų geidžiami tikri bonistikos šedevrai, atspausdinti Vokietijoje, Miunchene, brolių Parcusų spaustuvėje: devynios spalvotos kupiūros su nuostabiais vaizdais. Nuo 58x90 mm dydžio (50 pfenigių, 1 markė) iki 105x185 mm formato (100 markių). Visų aversuose yra Klaipėdos (Mėmelio) herbas.

„Antrosios laidos piniginiai ženklai išsiskiria gera poligrafija, patrauklia ir spalvinga išvaizda, labiau primena spalvotus atvirukus, nei vertybinius popierius“, - rašė V. Zenkevičius.

Šie Klaipėdos pinigai labiau primena spalvotus atvirukus nei vertybinius popierius.

Šie pinigai apyvartoje cirkuliavo neilgai: 1922 m. pabaigoje Lietuva įsivedė litą, kuris po 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo ir pakeitė markę.

Dabartinėje Vakarų Lietuvos teritorijoje laikinuosius popierinius pinigus (pfenigius ir markes) dar turėjo Šilokarčema (1918 m., 1920 m., 1921 m.) ir Rusnė (1917 m., 1920 m.).

Publikacijoje demonstruojami kupiūrų reversai.

Visas rinkinys vidutiniškai kainuoja apie 700 eurų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder