Pirmasis knygos tomas pasirodė dar 1904 metais. Knyga perleista 1905 metais, Plimute, Pensilvanijos valstijoje (JAV). Išleista leidykloje „Vienybė lietuvininkų“.
Knyga buvo archeologės Marijos Gimbutienės (1921-1994) asmeninėje bibliotekoje Los Andžele.Šiemet muziejus mini 35-erių metų įkūrimo jubiliejų (atidarytas 1989 m. liepos 7 d.), tad tai tikrai reikšminga dovana.
Dėkojame už šią istorinę vertybę LR generalinio konsulato Los Andžele atstovams. Dovanota knyga keliaus į Lietuvos nacionalinio muziejų restauracijai, vėliau grįš į Jono Šliūpo muziejų.
J. Šliūpas buvo labai produktyvus kūrėjas – paliko daugiau kaip 70 knygų, vertimų, sekimų, nepaprastai daug publicistikos. Jis rašė istorijos, literatūros istorijos, literatūros kritikos, filosofijos, sociologijos, etikos, estetikos, politikos ir kitais klausimais.
Daug dėmesio skyrė lietuvybei. Kaip prisimena teisininkas Aleksandras Mauragis (1909-2006): „Dr. J. Šliūpas, kaip jau rašiau, turėjo didelę biblioteką, įvairių knygų, bet jos man buvo sunkiai prieinamos, nes didelė dalis knygų buvo angliškų, vokiškų, prancūziškų, rusiškų, lenkiškų.
Nemaža buvo ir lietuviškų - daugiausia Universiteto leidinių.“ Šiemet net du kartus - balandį ir liepą muziejų aplankė Mauragių šeimos palikuonys iš Australijos. Mindaugas Mauragis (g. 1942), būdamas dviejų metukų, su seserimi Nijole (g. 1938), tėvais Aleksandru ir Sofija bei močiute Ieva gyveno pas Šliūpus Palangoje.
Artinantis sovietų okupacijai visi drauge 1944 metų spalio mėnesį išvyko į Kretingą, o iš ten prasidėjo ilga jų kelionė į Vakarus. Pas Aleksandrą Mauragį buvo daug knygų, kurias jis gavo iš asmeninės J. Šliūpo bibliotekos Palangoje bei lazda su kuria J. Šliūpas pasiramstydavo iki pat mirties.
Knygas ir lazdą perdavė J. Šliūpo sūnui Vytautui. Dabar šie daiktai saugomi VU ŠAIC Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyve Šiauliuose. Mauragių šeima pažadėjo pasidalinti nuotraukos iš gyvenimo akimirkų pas Joną Šliūpą Palangoje.
Muziejus kol kas neturi nuolatinės ekspozicijos skirtos Jonui Šliūpui – ji kūrimo procese.
Šiuo metu muziejaus darbuotojai ieško daiktų, dokumentų, nuotraukų naujai ekspozicijai, todėl esant galimybei muziejus prašo perduoti (dovanojant ar atlygtinai) arba laikinai paskolinti Palangos burmistro muziejui daiktus susijusius su Jonu Šliūpu ar jo žmona palangiške Grasilda Grauslyte-Šliūpiene.
Jūsų perduoti eksponatai, padės atskleisti ir papasakoti įdomias Palangos tarpukario istorijas ir Jono Šliūpo gyvenimo detales bei praturtins ekspoziciją.
Kontaktai - [email protected] arba tel. +370 612 86114.
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus informacija
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą