„Kai laimėjimas tampa prakeiksmu: kodėl Vakarų Lietuvoje verta kalbėti apie priklausomybę nuo lošimų“

Pastaruoju metu sparčiai populiarėjantys nuotoliniai lošimai yra tendencija, kuri didina prieinamumą ir rizikas. Patenkinti savo azartą darosi vis paprasčiau ir lengviau. Nebereikia išeiti iš namų, vykti į azartinių žaidimų vietą, turėti grynųjų pinigų, rizikuoti, kad jūsų bendradarbiai ar pažįstami žmonės jus pamatys besilankant neįprastoje įstaigoje. Dabar užtenka patogiai sėdint namų fotelyje prisijungti savo išmaniuoju prietaisu, susikurti savo paskyrą ir pasinerti į tariamų malonumų jūrą. Deja, iš viešos erdvės žinome, kad kai kam tokie “nuotykiai” baigiasi ypač skaudžiai- užvaldžius liguistam azartui galima atsidurti ir belangėje, jau nekalbant apie sugriautas šeimas, nutrūkusius socialinius ryšius ar net savižudybes.

Ką reiškia per metus pralošiami beveik 242 milijonai eurų? Už tokią įspūdingą sumą žmonės galėtų nusipirkti maždaug 9 676 naujus automobilius (po 25 000 eurų), finansuoti apie 4 800 naujų ligoninės lovų (po 50 000 eurų) arba mokėti apie 10 000 mokytojų metinį atlyginimą (po 24 000 eurų per metus). Tokie palyginimai padeda suvokti, kiek resursų nusėda pramogoje, kuri kai kuriems tampa destruktyvi ir pražūtinga.

Kiek žmonių mūsų šalyje lošia ir kiek yra priklausomų nuo azartinių žaidimų?

Tarptautiniai tyrimai nurodo, kad probleminio ar patologinio lošimo paplitimas suaugusiųjų populiacijoje dažniausiai svyruoja apie 1-2 proc. (skirtinguose tyrimuose varijuoja), tačiau „rizikingai“ lošiančiųjų ir tų, kuriems gresia priklausomybė, yra keliolika kartų daugiau. Vietiniai tyrimai rodo didesnius nuokrypius atskirose demografinėse ar socialinėse grupėse. Pavyzdžiui, tam tikruose tyrimuose paauglių patologinio lošimo rodikliai siekė apie 2,5 proc., o konkrečių, nuoseklių nacionalinių registrų dėl priklausomybės trūksta, todėl tikslius skaičius Lietuvoje yra sunku nustatyti.

Kas yra daroma, kad problemos mastas būtų mažinamas?

Pastaraisiais metais Lietuvoje įvedami griežtesni reguliavimo sprendimai: 2024 m. priimtos lošimų įstatymo pataisos, kurios numato reklamos apribojimus ir kitokias priemones - su etapais, įsigaliosiančiais nuo 2025 m. (pirmasis etapas - nuo 2025-07-01), siekiant sumažinti reklamos matomumą, riboti tam tikras lažybų formas ir didinti apsaugą nuo priklausomybės. Taip pat veikia saviugdą ir pagalbą skatinančios iniciatyvos: savanoriškas atsisakymas lošti, pagalbos linijos, gydymo ir savipagalbos grupės. Viešojoje erdvėje auga visuomenės supratimas ir palaikymas reklamų draudimui.

Tokiose situacijos labai reikšmingi tampa profesionalių specialistų rekomendacijos potraukį lošimams jaučiantiems žmonėms. Štai, keletas specialistų patarimų, kaip neįklimpti į priklausomybę nuo azartinių lošimų:

- Nustatykite aiškias ribas: pinigų (pavyzdžiui, ne daugiau nei 1 proc. mėnesio pajamų) ir laiko (pavyzdžiui, ne daugiau kaip 4 dienos per mėnesį) limitus lošimams. (Tokios gairės siūlomos kaip „lower-risk“ rekomendacijos tarptautiniuose tyrimuose.)

- Nepanaudokite lošimo kaip būdo slopinti nuobodulį, liūdesį ar skolas - tai didina riziką. Ieškokite alternatyvių pomėgių, užimtumo ir socialinio palaikymo.

- Stenkitės apsaugoti savo finansus: blokuokite prieigą prie lošimo svetainių, nustatykite kortelių limitus ar laikykite pinigus atskirose sąskaitose.

- Ieškokite profesionalios pagalbos anksčiau: trumpas pokalbis su specialistu gali užkirsti kelią rimtesnės priklausomybės vystymuisi.

Ką daryti, jei jaučiate perdėtą potraukį lošti?

Nedelsdami ieškokite profesionalios pagalbos ir kreipkitės: Lošimų priežiūros tarnyba teikia konsultacijas ir pagalbą telefonu bei el. paštu, kontaktai ir savipagalbos grupės yra prieinamos visuomenei. Taip pat veikia Anoniminių lošėjų susitikimai ir Respublikinis priklausomybės ligų centras, kur galima gauti gydymą bei psichologinę pagalbą. Nebijokite apie tai kalbėtis su artimaisiais ar specialistais, jie tikrai jūsų nepasmerks. Priešingai, tai galima traktuoti kaip stipraus žmogaus požymį. Savalaikė pagalba yra pirmas žingsnis atgal į saugesnį gyvenimą.

Azartas yra natūrali žmogaus reakcija, bet kai ji tampa dominuojanti ir ima valdyti gyvenimą, kaina gali būti milžiniška. Diskusija, prevencija ir prieinama pagalba yra tie pagrindiniai instrumentai, kuruos pasitelkę galime siekti, kad Vakarų Lietuvos regiono bendruomenės būtų saugesnės ir stipresnės.