Klaipėda neteko sielos vedlio

Savaitgalį Klaipėdos dramos teatre žiūrovai atsisveikino su mylimu teatro ir kino aktoriumi Vytautu Paukšte. Legendinis aktorius palaidotas Antakalnio kapinėse (Menininkų kalnelyje) Vilniuje.

Kino ir teatro aktorius, Lietuvos nacionalinės premijos ir daugelio kitų apdovanojimų laureatas, Klaipėdos miesto garbės pilietis ir kultūros magistras V. Paukštė mirė būdamas 90-ies.

V. Paukštės biografija ir gyvenimo kelias atspindi ne tik daug svarbių Lietuvos teatro bei kultūros įvykių, bet ir šalies istorijos virsmus - sovietinę okupaciją, žmonių trėmimus į Sibirą, sovietinio režimo persekiojimus.

V. Paukštė anksti neteko šeimos ir gimtųjų namų. Aktoriaus tėvas - prieškario Lietuvos karininkas – pasikeitus santvarkai buvo ištremtas į Sibirą, likusi šeima slapstėsi, o V. Paukštei teko išgyventi benamio dalią, nuolatinę baimę, nepriteklių.

Vilniuje V. Paukštė baigė gimnaziją, konservatoriją ir visą gyvenimą jautė sentimentus sostinei, tačiau savu miestu tapo Klaipėda. Nuo 1963-ųjų iki kol leido sveikata V. Paukštė dirbo Klaipėdos dramos teatre. Čia gimė iškiliausi aktoriaus vaidmenys, pradedant karaliais ir vyskupais, baigiant budeliais ir tarnais.

Per savo karjerą teatre V. Paukštė sukūrė daugiau kaip 130 vaidmenų, dar per 70 personažų įkūnijo kino vaidmenyse.

„Vaidmenų pasirinkti negalėjome, turėjome paklusti teatro vadovybės įsakymui vaidinti vieną ar kitą personažą“, - kažkada interviu „Vakarų ekspresui“ sakė V. Paukštė, paneigdamas aktorių dažnai kartojamą teiginį, kad visi vaidmenys - kaip vaikai.

Man nėra visi vaidmenys kaip vaikai. Mindaugo ir Mažvydo vaidmenys Just. Marcinkevičiaus pjesėse man buvo patys brangiausi, iškiliausi. Po jų nežinojau, kas dar gali būti svarbiau.

Man jie brangūs kaip žmogui, kaip piliečiui. Just. Marcinkevičiaus poemose iškeltos problemos man - šventi, sakralūs dalykai ir mano požiūris į juos ir dabar išliko toks pats, nepakitęs", - teigė V. Paukštė, kuris aktoriaus misiją suvokė kaip sielos vedlio, kuris turi eiti minios priekyje.

„Kaip kunigo šlakstykle mojuoji. Į žodžius, kuriuos sakai, įdedi tai, ką išgyvenai, tautos istorinę patirtį, kurią turi prisiminti“, - šiuos V. Paukštės žodžius šiandien norisi priminti kaip priesaką ateities kartoms.

"Tai buvo vienas iš tų aktorių, kuriems prabilus nutyla triukšmas ir antraeiliai dalykai pasitraukia į šoną, - išskirtinį V. Paukštės talento bruožą užuojautoje paminėjo ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. - V. Paukštės kūrybinis kelias - tai ištisa Lietuvos teatro ir kino epocha, trukusi daugiau nei penkis dešimtmečius.

Žmonės prisimins aktoriaus V. Paukštės stiprų ir įtaigų, raiškiai tariamą žodį, būdingą būtent jo kartos aktoriams, nesumeluotą emociją ir nuolatinį tiesos ieškojimą".

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder