Klaipėda prieš 100 metų (15)

Naujųjų metų sulaukimas Klaipėdoje

„Naujųjų metų sulaukimas Klaipėdoje praėjo gan įvairiai. Silvestro vakarą, ypatingai prieš vidurnaktį gatvės prisipildė “viešais Naujųjų metų garbintojais".

Keliose vietose šaudyta raketomis ir t.t. Irgi Klaipėdos kariuomenės įgula paleido kelis skambius šūvius stačiai į Naujuosius metus. Visų piliečių veidai linksmi. Visi linki vienas kitam laimingiausių N. Metų.

Šeimynuose puotauta iki rytmečio, taip pat ir restoranuose ir t.t. Tik restoranai guodžiasi: piliečiai norį linksmintis, norėtų duoti ir restoranams ko pelnyti, bet teturį mažai pinigų šiais metais.

Šiaip dar pažymėtina iškilmingas N. Metų sulaukimas Lietuvių Klube ir kitose vietose, bet kadangi laikraštininkai šį kartą čia nebuvo kviesti, tad apie tuos parengimus plačiau ir nerašysiu.

Gatvėse jokių ekcesų nebuvo. Sustiprintoji policija tad ir neprivalė niekur įtverti,„ - taip 1925-ųjų sutikimą aprašė “Klaipėdos žinios".

Naujiesiems metams prasidėjus

„Šie 1925 metai astronominiu atžvilgiu tuo įdomi, kad juose įvyks du saulės ir du mėnesio aptemimai. Mūsų krašte bus matomas tik pirmojo saulės aptemimo (sausio 24 d.) galas ir pirmasis mėnesio aptemimas (sausio 8 d.).“

Amerikos „Draugas“ apie Klaipėdos konvencijos vykdymą

1925 m. sausio 5 d. „Klaipėdos žiniose“ perpublikuotas Čikagos lietuvių laikraščio „Draugas“ 289 nr. straipsnis apie padėtį Klaipėdos krašte.

"Vokiečiai norėtų turėti Kauno Seime savo pilnateisius atstovus, per kuriuos galėtų kišties į visus Lietuvos reikalus, tvarkyti visos Lietuvos mokyklas, reikšti valdžiai nepasitikėjimą ir t. t.,o Lietuvos valdžia, anot vokiečių, neturinti teisės net paprasčiausio dalyko prižiūrėti: rūpinties, kad Klaipėdos mokyklose lietuvių kalba būtų dėstomoji kalba. Juk tai absurdiškos privilegijos reikalavimas, įžeidžiantis lietuvių jausmus.

/.../ Jei Klaipėdos atstovai Lietuvos Seime būtų prileidžiami kišties į visos Lietuvos reikalus, tai ir visas Lietuvos Seimas turėtų teisės kišties į Klaipėdos vidaus reikalus, ypač prižiūrėti, kaip ten vykdoma kalbų ir tautų lygybė, apie kurią konvencija kalba.

Klaipėdos krašte yra trys ketvirtadaliai lietuvių ir vienas ketvirtadalis vokiečių. Sulig šitos gyventojų proporcijos turėtų būti nustatyti ir lygybės pagrindai. Vadinasi, visų krašto valdininkų ir mokytojų 75 proc. turėtų būti lietuviai ir 25 proc. vokiečiai. Visose mokyklose 75 proc. turėtų būti lietuvių kalboje ir 25 proc. vokiečių kalboj.

Jei Lietuva panorėtų sekti Amerikos pavyzdį, tai visus, kurie neskaito Lietuvos savo tėvyne, visus, kurie niekina lietuvybę ir agituoja prieš lietuvišką valdžią, visus tuos Lietuva turėtų tuojau deportuoti, o jų turtą konfiskuoti, kaipo tėvynės išdavikų.

Lietuva deportavo daugybę rusiškos krypties bolševikų, tai kodėl gi nedeportuoti kelių tūkstančių vokiškų triukšmadarių „revoliucionierių“? Deportacija jiems daug blogo nepadarytų, nes jie lengvai gautų gerų darbų (žandarais ir t.t.) savo tikroj tėvynėje Vokietijoje".

Audra Klaipėdoje

1925 sausio 6 d. „Klaipėdos žinios“ papasakojo, kaip prieš šimtmetį atrodė žiemos audros mūsų mieste.

"Rodos Klaipėda retai tėra mačiusi tokios audros, kaip praeitą šventadienį. Miestas ūžė tarsi dirbtų po žeme skaičius stambiausių dieselmotorų, tarsi ore zembtų aplink raganų bataljonai. Daugely vietų pertrūko telefono linijos, sugniužo medinės barankos, aplūžo stogai, išbyrėjo langų rūtys, apvirto silpni keleiviai.

Šiaip jau žymesnių nuostolių audra nepadarė. Pirmadienį vėl buvo tyka. Bet nuo pietų vėjas vėl kiek sustiprėjo.

Uoste laivai turėjo kiek atsitolinti nuo kranto, šiaip jiems būtų buvę pavojaus nukentėti."

Dvejopas kalendorius

Tame pačiame laikraštyje aprašytas ir dar vienas tik Klaipėdos kraštui prieš šimtmetį būdingas dalykas - dvejopas kalendorius.

„Mes Klaipėdos krašte turim ne vieną dalyką dvigubai, ko kiti neturės. Mes ir savo dienas, ir savaites skaitome pagal dvejopą kalendorių. Vienos, vokiškosios, savaitinės skaito sekmadienį kaipo pirmąją savaitės dieną, kitos “Ryto" savaitinės skaito sekmadienį kaip paskutinę savaitės dieną. Koks dabar yra tikrasis savaitės įdalinimas, lietuviškasis ar vokiškasis!

„Prūsų lietuvių kalendros“ (Ryto) pradeda savaites irgi sekmadieniu. Koks savaičių įdalijimas tikras? Kas pradeda savaitę sekmadieniu ir kas pirmadieniu?"

Pastebėjimą pasirašo „m.“

O po juo redakcija pateikia savo pastabą: „Patariame gerb. “m" vieną savaitę pradėti pirmadieniu, kitą sekmadieniu ir prašome pranešti apie savo patyrimus tame dalyke."