Žemės ūkio ministerijos programos „Leader“ ir Kaimo plėtros skyriaus patarėja Daiva Belevičienė sako, kad norima, jog amatų centruose daugėtų nemokamų edukacijų, į jas atvyktų daugiau žmonių.
„Nes daug amatininkų, amatų meistrų yra senyvo amžiaus žmonės ir nebenori užsiimti paraiškos ruošimu. Dabar amatininkai galės patys nebevargti, bus pagalba tiems amatininkams, kurie su popierizmu nedraugauja ir pildyti paraiškas sunku“, – BNS tvirtino ministerijos atstovė.
„Siekiama suaktyvinti tradicinių amatų centrų veiklą, paremti daugiau amatų meistrų. (...) Taip būtų sudaryta galimybė ir visuomenei prieiti prie nemokamų edukacijų“, – kalbėjo D. Belevičienė.
Jos teigimu, skatinti amatininkus perduoti žinias jaunajai kartai yra svarbu, kad nebūtų užmirštamos tradicijos, amatai neišnyktų.
Vienam meistrui valstybė kompensuotų iki trijų užsiėmimų per mėnesį ir iki 10 per metus. Už vieną užsiėmimą meistras gautų vieno bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką, kuri dabar siekia 70 eurų.
„Pavyzdžiui, Suvalkijoje nėra nė vieno tradicinio amatų centro, nors, atrodo, kraštas turtingas ir amatininkais, ir senaisiais tradiciniais amatais“, – pastebėjo D. Belevičienė.
Dabar Lietuvoje veikia 19 tradicinių amatų centrų. Kai kurie jų veikia prie miestelių kultūros namų ir neturi tradicinių amatų centro statuso. Tačiau Tautinio paveldo produktų įstatymo pataisomis numatyta, kaip tą statusą jie įgytų ir galėtų siekti didesnio valstybės finansavimo.
D. Belevičienės teigimu, tautinio paveldo kūrėjų Lietuvoje dabar yra apie 3 tūkst., o pripažintų amatų meistrų – maždaug 900 – jie ir galėtų pretenduoti į valstybės paramą už edukacijas, o kiti tautinių produktų paveldo kūrėjai – ne.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą