Klaipėda prieš 100 metų (23)

Lietuvos operai atvykstant

Prieš šimtą metų, vasario 24 d., didžiausia naujiena Klaipėdoje buvo, kad į miestą gastrolių atvyksta Opera ir garsiausias jos dainininkas Kipras Petrauskas.

© Kipras Petrauskas - Hercogas G. Verdi operoje „Rigoletas“. Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejaus archyvo nuotr.

„Klaipėdiškiai šiomis dienomis vien tik ir kalba apie Operos atvykimą Klaipėdon. Paskutinį kartą Opera lankėsi Klaipėdoje praeitą pavasarį, gegužio 29, 30 ir 31 d. Statyta tuomet operos “Carmen“, “Sevilijos kirpėjas“ ir “Faustas".

Šių dienų gastrolių planas matyti iš skelbimo šiam numery. Ypatingai nudžiugę klaipėdiškiai dėl Lietuvos garsiausio dainininko K. Petrausko atvykimo Klaipėdon. Nudžiugę ne tik lietuviai, bet ir vokiečiai„, - rašė “Klaipėdos žinios".

Pasiruošimas operos atvykimui aprašomas ir vasario 26-osios numeryje.

© Kipras Petrauskas - Kavaradosis G. Puccini operoje „Tosca“. Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejaus archyvo nuotr.

"Seniai laukta Opera, galų gale atvyksta. Scenos dalies vedėjas p. Stumbras kelios dienos atgal atvykęs ėmėsi paruošiamojo darbo.

Ketvirtadienį rytiniu traukiniu iš Kauno atvyksta ir pati Opera 90 žmonių sąstate. „Aukuro“ draugijos „Meno komisija“ rengiasi sutikti svečius stotyje.

Atvykstančiųjų tarpe randasi seniai laukiamas, bet negalėjęs atvykti gerb. K. Petrauskas, A. Galaunienė, Rakauskaitė, J. Dvarionaitė, A. Sodeika, direktorius P. Adomavičius, dirigentai: J. Tallat-Kelpša, J. Gruodis ir kt.

Klaipėdiškiai ir apylinkės gyventojai sujudo: prie kasos stovi ilgos eilės, žmonės erzinasi bijodami, kad bilietų nepritrūktų. Bailesnieji po kelias valandas iš anksto prie kasos laukia ją atsidarant. Iš krašto ir Žemaitijos telefonais užsisakoma daug bilietų.

Klaipėdiškės panelės bėginėja po gėlių krautuves svečiams puokščių parinkti, žymesnieji ponai davė sutikimą automobilius stotin pasitikimui pasiųsti, tarnautojai ir valdininkai prašo viršininkų avansų, nes nori visiems trims vaidinimams iš karto įsigyti bilietus, o bilietai visgi brangoki; kur tarnautojai neišdrįsta savo viršininkų avansų prašyti, viršininkai patys pasiūlo pažadėdami nuo vakarinių darbų net paliuosuoti.

© Solistė Marijona Rakauskaitė operoje „Tosca“. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvo nuotr.

Žodžiu visa Klaipėda sujudo, lyg prancūzams išėjus."

K. Petrauskas - „menininkas iš Dievo malonės“

Vasario 28 d. spaudoje pasirodė ir straipsnis-recenzija apie pirmąjį Operos pasirodymą Klaipėdoje - Giacomo Puccini „Tosca“.

"Žmonių buvo atvykę iš įvairių Žemaitijos tolimųjų vietų: Kuliai, Gargždai, Veiviržėnai, Viežaičiai, Kartena ir kt., neskaitant daugybės klaipėdiškių.

Šis teatras seniai bebuvo matęs tokį žmonių suspietimą. Laimingi tie, kurie gavo bilietų į sėdinčias vietas, bet vargas buvo tiems, kuriems teko tenkintis stovinčiomis vietomis. Tokių buvo ne mažiau už sėdinčiuosius. Žodžiu teatras buvo grūste prisigrūdęs įvairios rūšies klausytojais.

Publiką teatran masino du dalyku: 1) kad tai sava opera, kuri visuomet Klaipėdoje, aparta malonaus pasigėrėjimo po savęs nieko daugiau nepalikdavo ir už tai visuomet yra gryna širdimi, džiaugsmingai laukiama ir 2) - K. Petrauskas.

/.../Šios operos muzika - šių dienų muzika, nors vietomis kiek per saldi ir neįpratusiam klausytojui sunkiai klausoma, ypač pirmam veiksme, kur yra mažiausiai akcijos.

/.../Apie K. Petrauską netenka nieko pasakyt, nes tai yra tobuliausis mūsų artistų - dainininkų tarpe. Jei mes ir klystume taip mąstydami, tai latvių spauda, plačiai apie jo apsilankymą rašydama, irgi yra tos pat nuomonės, kad tai yra „iš Dievo malonės absoliutiško meno reiškėjas menininkas“. Tai ką gi mes galime šį kartą daugiau apie jį tarti?

P. Rakauskaitė - tai yra antras asmuo operoje, ant kurio opera remiasi - vaidino Toscos rolę.

Ši rolė reikalauja didelės skalės ir stipraus dramatingo balso, kurio panelei R. netrūksta. Kaip teko jos balsą girdėti praeitų metų pavasarį, tad daug jisai skiriasi, nes pasidarė lygesnis, švelnesnis aukštuosiuose garsuose, žemutiniuose bent kiek dar žaliokas, bet užtai tarena žlugo.

Tiesa, pas dainininkus tokia psichologija, kad balso skambumui visa aukojama, bile tik gražiai skambėtų, net tarenos, žmogaus balso principo, išsižadama. Ar tai gerai, ar tinka šių dienų operos reikalavimams, tat yra didelis klausimas.

Tam ką tik prieštarauja K. Petrausko balso skambėjimas: jo balsas skamba tiek, kiek tarena„, - rašė J. Jažylis straipsnyje “Lietuvos opera Klaipėdoje „Tosca“ su K. Petrausku.