Klaipėda prieš 100 metų (31)

Kurorto viza

Prieš šimtą metų svetimtaučiai, kurie norėjo pailsėti mūsų pajūrio kurortuose, turėjo gauti vizą.

"1925 m. balandžio 23 d. pas p. Gubernatorių, jam pirmininkaujant, įvyko posėdis įvedimui kontrolės įvažiuojantiems iš užsienio maudyklių svečiams.

Posėdį atidarius, p. Gubernatorius pranešė, kad Ministerių Kabineto nutarimu šiais metais leista svetimšaliams, atvykstantiems į Lietuvos kurortus: Nidą, Juodkrantę, Smeltynę, Suederspitze (Kopgalį. - Autor. past.), Mellneragę, Girulius, Nimmersatą ir Palangą, gauti vizą įvažiuoti ir išvažiuoti visai svečio šeimynai, įskaitant ir tarnaitę, visam sezonui, t.y. nuo geggužio 1 d. iki spalio 31 d. už 3 litus."

Telefono automatai

Dabar neįsivaizduojame gyvenimo be mobiliojo telefono, o prieš 100 metų žmonės susiskambinti galėdavo tik skambindami iš telefonų automato pašte.

1925 m. balandžio 21 d. „Klaipėdos žiniose“ Klaipėdos pašto įstaiga pranešė, kad "nuo gegužės 1 d. vėl pradės veikti telefono pasikalbėjimo automatai.

Iš automatų gali būti vykdomi tik vietiniai pasikalbėjimai.

Kiekvienas pasikalbėjimas apmokamas 50 centų metalo pinigu, kuris įmetamas į automato dėžutę per plyšį. Pinigai turi būti metami tiktai po paraginimo telefonininkės užsimokėti, nes kitaip sužinoti, ar iš tikrųjų užsimokėta, telefonų centralinė neturi galimybės.

Automatai bus įtaisyti: Klaipėdos pašto įstaigoje, Klaipėdos geležinkelio stotyje, Klaipėdos Turgaus namuose ir Smėlynėje. Pastarasis veiks tik vasaros metu nuo birželio 1 d. iki spalių 1 d."

Priviso vėžių

"Pastebėta, kad Lietuvos vandenyse priviso labai daug vėžių, daugiau nei jų buvo prieš žinomąjį jų marą, užsitęsusį 30 metų.

Nors yra nustatytas vėžių neršto apsaugos laikas, tačiau kai kurioms prekybos bendrovėms vyriausybė leido eksportui į užsienį gaudyti ištisus metus patinus ir ne mažesnius kaip 10 cm„, - rašė “Klaipėdos žinios" 1925 m. balandžio 23 d.

Budeliai

Tame pačiame „Klaipėdos žinių“ numeryje „Įvairenybių“ skiltyje publikuota ir dar viena pikantiška žinutė iš užsienio apie tai, kad Budapešto miestas jau kuris laikas ieško budelio.

„Nežiūrint viso šio verslo bjaurumo, pasisiūlė tai vietai ištisa eilė žmonių, kurie ir savo bendražmogių žudyme savo gyvenimo idealą mato“, - cituoja „Klaipėdos žinios“ leidinį „Konigsb. Hart. Ztg.“

Į budelio vietą pretendavo 20 asmenų.

Įdomu, kaip to ypatingojo amato kandidatai savo kvalifikacijas budelio vietai motyvuoja. Šit vienas giriasi, kad jau sėkmingai padėjęs nužudyti 308 žmones. Kitas gyrėsi, kad Rusijoje tris šnipus pakoręs.

Vienas mėsininkas mano, kad jo iki šiol turėta gyvulių skerdimo praktika galėtų būti sėkmingai pritaikyta žmonių žudymui.

Vienas girininkas tikisi greičiau tą vietą gausiąs, nurodydamas, žinąs šalia vengrų dar vokiečių, anglų ir visas slavų kalbas (sakytum jis prieš žudydamas norėtų dar su žudomuoju pakalbėti šio tėvų kalba!).

Net iš Amerikos vienas vengras emigrantas pasisiūlė, bene norėdamas tuo būdu patikrinti sau uždarbį savo tėvynėn grįžti".

Nerūkantiems

Dabar atrodo visiškai normalu, kad viešose maitinimo įstaigose, kavinėse ir baruose yra nerūkoma, bet taip buvo ne visada.

Prieš 100 metų „Klaipėdos žiniose“ buvo rašoma: "Klaipėdoje turime nemažai visokių viešbučių, cukrainių su ir be alkoholio gėrimais, restoranų, smuklių ir kitų viešų užeigų. Kad ir ne visi gali didžiuotis litų pertekliumi, tačiau kad ir retkarčiais tenka į vieną ar kitą minėtą užeigų įlįsti.

Vos koją įkėlęs, atsiduri baisiausioje tabako dūmų smarvėje. Nesant neprirūkyto kambario, atsisėdi tuose dūmuose. 

Ne visi rūko ir ne visi pakelia dūmus. Geresni namai, viešbučiai, cukrainės ir kliūbai gerai padarytų, kad rezervuotų vieną kitą kambarį nerūkantiems ir prie durų, aiškiai ir matomai parašytų: Nerūkantiems!".