Klaipėda prieš 100 metų (35)

Dienraštyje „Vakarų ekspresas“ tęsiame istorinių straipsnių ciklą „Klaipėda prieš 100 metų“. Šio ciklo tikslas - patyrinėti, kaip keitėsi mūsų miestas, kaip ir kuo gyveno klaipėdiečiai po to, kai Klaipėdos kraštas 1923 metais buvo prijungtas prie Lietuvos.

1925 m. gegužės 15 d. visa Lietuva minėjo Tautos šventę. Kas tai per šventė, kaip ji paminėta Klaipėdoje, aprašė „Klaipėdos žinios“ 1925 m. gegužės 19 d.

"Gegužės 15 d. - tai Steigiamojo Seimo susirinkimo paminėjimas, tai Lietuvos nepriklausomybės atminimas. Šiemet suėjo penkeri metai, kaip susirinko pirmas Nepriklausomos Lietuvos Kuriamasis Seimas.

Šiemet gegužės 15 d. įvyko dar ir trečioji šventė, būtent Aušros medžio sodinimas. Visi žino, kad tie senieji „aušrininkai“ lyg ir pabudino mūsų tautą nepriklausomybės siekti. Todėl be galo juos gerbdama Prisikėlusioji Lietuva juos nepaprastai gražiu paminklu paminėjo - Aušros medį gegužės 15 d. 1925 m. pasodino.

Dabartinėje Lietuvos širdy, Kaune, gegužės 15 d. iškilmės didžiausiu atsidėjimu paminėtos.

O Klaipėdoje kaip?

Gegužės 15 d. Klaipėdoje krautuvės atviros, darbas eina. Tik kur ne kur yra mažos lietuvių salelės, kur namai papuošti tautos vėliavomis. Jokių eisenų, jokių parodų čionai nėra. Lyg ir kita žemė čia būtų.

Apie Aušros medžio sodinimą nieks ir negalvoja. Tik katalikų bažnyčioje eina pamaldos. Ten susirenka kariuomenė ir kiti nuo darbo laisvieji. Po pamaldų p. Gubernatorius pasveikina išsirikiavusią prie katalikų bažnyčios kariuomenę.

Tautos himnas. Vokiečiai neima kepurių. Lietuviai mėto jas nuo galvų. Kitas drąsesnis vokietis pasipriešina lietuviui. Susiremia. Policija nuveda šalin vokietį.

Vakare dar 7 p.p. Šaulių name suruošia šventės paminėjimą. Publikos susirenka nedaugiausia. Betgi programai įpusėjus jau pilną salę matome.

Daug nenori vakaran ir eiti, nes sako, kad tai katalikų šventė esanti (o klaipėdiškiai katalikų bijo kaip žydas kryžiaus)..."

Darbo rinkos padėtis

Tame pačiame laikraštyje informuojama apie Klaipėdos miesto ir apylinkės apskrities darbo rinkos situaciją.

"Padėtis pablogėjo ir kovo mėnesį. Mėnesio bėgy įsiregistravo Darbo biure bedarbiais 243 vyrai ir 56 moterys - daugiausiai paliuosuotieji iš miško ir statybos pramonės.

Šitiedvi darbo sriti dabar veik visiškai sustojo veikusi. Anksčiau šiose dviejose srityse dirbo dauguma darbininkų.

Dabar beveikia veik išimtinai tik miesto butų statyba. Šitą darbą atlieka apie 200 vyrų. Prie viešųjų miesto darbų priėjo kovo mėn. 235 vyrai ir 44 moterys. Viso dirba prie viešųjų darbų 1 376 vyrai ir 83 moterys. Padėties pagerėjimo artimiausiu laiku negalima tikėtis."

Pirmas Konservatorijos orkestro koncertas

1925 gegužės 21 d. „Klaipėdos žiniose“ dėmesį atkreipia svarbi kultūrinė žinutė - „Konservatorijos orkestro koncertas“.

"Konservatorijos orkestras, kurį sudaro konservatorijos mokiniai drauge su mokytojais, viso 60 žmonių, ruošia savo pirmąjį simfoninį koncertą Klaipėdoje.

Tasai koncertas įvyks gegužės 25 d. Šaulių name. Orkestrui diriguoja p. St. Šimkus.

Programoje: Mozart - Ouverture iš op „Don Juan“; M. K. Čiurlionis simfoninė poema „Miške“, Luis Spohr „Didysis nonetas, op 31 ir Beethoven “Simphopie in C dur."

... Kadangi Klaipėdoje muzikalis gyvenimas yra labai apmiręs, tai šis konservatorijos orkestro pirmas ir tolimesnieji pasirodymai yra tikrai džiaugsmingai sveikintini. Bilietai kainomis po 2, 3 ir 5 litus iš anksto parduodami „Ryto“ ir R. Šmidto knygynuose."

Vegetarų ir abstinentų susibūrimai

Žinia, tarpukariu visoje Lietuvoje, taip pat ir Klaipėdoje steigėsi labai daug įvairių draugijų, bendrijų ir organizacijų.

1925 g. gegužės 25 d. „Klaipėdos žiniose“ skelbiami net du pranešimai, susiję su organizacijų veikla.

Klaipėdos vegetarų domei pranešama, kad „visi vegetarai ir jiems prijaučiantieji maloniai kviečiami šio šeštadienio 7 val. vakarą (gegužės 23 d.) susirinkti “Ramovėje„, Klaipėdos Lietuvių Moterų Draugijos namuose, savo reikalams aptarti ir, jei galima, vienon kuopon susispiesti.“

"Lietuvininkai blaivininkai abstinentai šių metų pradžioje įkūrė Klaipėdoje Priešalkoholinį biurą, kuris stato sau pirmutinį uždavinį platinti blaivybės idėją tarp lietuvių Klaipėdos krašte.

Šito biuro valdyba, norėdama išaiškinti visuomenei visus blogumus, kylančius iš alkoholio vartojimo, numato visą eilę įvairiose Klaipėdos krašto vietose priešalkoholinių paskaitų, kurias sutiko laikyti kai kurie gerbiamieji gydytojai ir kiti Klaipėdos krašto mokslo vyrai.

Pirma tokia paskaita su paveikslų demonstravimu įvyks Klaipėdoje Lietuvių klubo salėje gegužės 24 d. 8 val. vakare, kurią laikys d-ras Eichelberger."

Po kelių dienų spaudoje patikslinta, kad paskaitą vietoje Eichelberger laikys daktaras Didžys.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder