Klaipėda prieš 100 metų (59)

Maldų diena

Liuteronų bažnyčioje trečiadienį prieš paskutinį bažnytinių metų sekmadienį (Amžinybės sekmadienį) minima Atgailos ir maldų diena. 1925-aisiais, kaip ir šiais metais, ši diena buvo lapkričio 19-oji.

Tik dabar Maldų diena švenčiama tik bažnyčioje, o prieš šimtmetį Klaipėdoje šią šventinę dieną nebuvo leidžiamas laikraštis „Klaipėdos žinios“, tradicinis trečiadienio turgus perkeltas į antradienį. Taigi buvo svarbi šventinė diena.

Atsistatydino

1925 m. lapkričio 21 d. „Klaipėdos žiniose“ svarbiausias pranešimas - apie Krašto Prezidento p. Bocherto ir Direktorijos atsistatydinimą.

„Klaipėdos žinios“ šį įvykį taip komentavo: "Atsistatydinimo priežastis aiški: Krašto Seimelis išrinktas ir pirmam posėdžiui susieina lapkričio 23 d.

Prisieis ar šiaip ar taip sudaryti naują Direktoriją. P. Borcherto Direktorijos atsistatydinimas prieš susirinksiant Seimeliui taigi buvo visai lauktinas.

P. Gubernatorius į p. Borcherto atsistatydinimo prašymą penktadienį jau atsiliepė raštu ir priėmė atsistatydinimą, prašydamas p. Borcherto eiti kol kas toliau savo pareigas.

Lieka galimybė, kad p. Borchertui bus pasiūlyta naują Direktoriją sudaryti.

Kokia bendra kryptimi nueis derybos dėl naujosios Direktorijos, irgi dar nežinia."

Bankrotai

Tame pačiame laikraštyje pateikiama išsami publikacija apie Klaipėdos įmonių bankrotus, pavadinta „Bankrotai ir kas toliau?“ Straipsnyje rašoma:

"Klaipėdoje šiuo metu įvyksta vienas bankrotas po kito. Vadinamasis konkursų teismas ir konkursų vykdytojai turi daug darbo. Žymėtina, kad bankrotija firmos, kurios gyvuoja jau ilgus metus, kurios vedamos rimtų biznierių, kurioms, tarsi, nieko netrūko toliau gyvuoti.

Jei normaliais laikais subankrotijo viena antra firma, tai priežastimi būdavo dažniausiai ar kokia nors komercinė nelaimė, ar biznio vedėjų nesugebėjimas tvarkiai valdyti savo įmones.

Bankrotija dažniausiai dėl to, kad laikinai nėra kasoje gyvų pinigų, kad iš skolininkų negalima išgauti gyvų pinigų, kad išduodamieji vekseliai sunku diskontuoti, kad nežiūrint firmos turto negalima išpildyti visus pasižadėjimus ir reikalavimus.

Jei tiktai viena, antra firma finansiniai susilpnėtų, tai, be abejo, dažniausiam atveju susirastų šaltiniai tokias savy sveikas, tik laikinai susilpnėjusias firmas paremti, atstatyti, arba, kaip sakoma, sanieruoti.

Bet šiandien susiduriame su chroniška pinigų stoka - visų, taip sakant, nelaimių priežastimi. Čia tokios priemonės mažai bepadeda.

Žlungančių lietuvių įmonių skaičius nėra proporcingas visų bankrotijančių krašto firmų skaičiui. Tad ir bendrosios ekonominės sunkenybės negali būti vienatine tų įmonių žlugimo priežastimi.

Tarp tų kitų priežasčių yra rodos viena vyriausia, būtent ta, kad lietuviai neremia lietuvių. Stačiai stebėtina, kokiu šaltumu lietuviai aplenkia lietuviškas įmones. Vienas lietuvis pirklys, paklaustas šiomis dienomis, dėl ko uždarė savo įmonę, atsiliepė: „Vokiečiai mano įmonę vengė, kadangi aš lietuvis, o lietuviai nuėjo, taip sau, pas vokiškas įmones ir - likau be klijentų.“ Ar sveika šitokia padėtis, tesprendžia skaitytojas.

Kita lietuvių įmonių žlugimo priežastis tai kreditų nebuvimas. Nuolat vis dar skundžiamasi, kad atatinkamieji šaltiniai lietuvių įmonėms palygintinai mažiau teikia kreditų, kai svetimtaučiams apie kokią specialę finansinę paramą jau visai nekalbėti."

Pabaltės moters typas

1925 m. lapkričio 22 d. „Klaipėdos žinios“ parašė, kad „Stockholmo moterų žurnalas “Idun„ kreipėsi į Redakciją štokiu reikalu: “Idun„ nori išleisti specialinį numerį, pašvęstą Pabaltės šalių moterų typams. Tasai švedų laikraštis tad norėtų ir iš Lietuvos bei Klaipėdos krašto talpinti typingų moterų atvaizdus. “Klaipėdos Žinių" Redakcija dėl to kreipiasi į mūsų lietuves ir lietuvaites prašydama atsiųsti kiek galint veikiau tokių atvaizdų. Pageidautina tautiniuose rūbuose.

Redakcija atvaizdus surinkusi typingiausius iš jų pasiųs į tikrą vietą. Nesunaudotuosius atvaizdus bus galima grąžinti, jei to bus tyčia reikalaujama ir jei bus pridėta pašto markutė. Tais atvaizdais vėliau pasinaudos ir kiti žurnalai bei laikraščiai.

Minėtas švedų laikraštis kreipėsi į šiuos laikraščius: Danų „Berlingske Tidende“ Kopenhagoje, suomių „Huvudstadsbladet“ Elsinkiuose, estų „Revaler Bote“ Taline, latvių „Rigasche Rundschau“ Rygoje, vokiečių „Ostseezeitung“ Štetyne, Dancigo „Danciger Zeitung“, Klaipėdos krašto ir Lietuvos „Klaipėdos Žinios“, Karaliaučiaus „Kgb. Allg. Ztg.“ ir „Kurjer Poznański“ Poznaniuje."