Klaipėda prieš 100 metų (60)

Darbą pradėjo naujasis Krašto Seimelis

1925 lapkričio 24 d. „Klaipėdos žinios“ pranešė apie tai, kad lapkričio 23 d. Klaipėdos miesto Tarybos salėje įvyko pirmasis naujai išrinkto Krašto Seimelio posėdis.

Informuota, kad jame dalyvavo visi 29 išrinktieji atstovai bei visuomenės veikėjai, skambėjo raginimai prioritetą teikti krašto ūkiniam atsigavimui, tačiau neišvengta ir politinių poteksčių bei sentimentų Vokietijai.

Ekonomika svarbiau už tautybę

Straipsnyje pažodžiui pacituota Klaipėdos krašto gubernatoriaus p. Žiliaus kalba.

Joje gubernatorius pabrėžė, kad „šio Seimelio sudėtis atspindi ne tiek tautines kovas, kiek ekonominius gyventojų interesus“. Pasak jo, rinkėjai balsavo už trijų pagrindinių luomų - miestiečių-pirklių, ūkininkų ir darbininkų - atstovus.

Gubernatorius apibrėžė pagrindinius Seimelio uždavinius: „Rūpintis bendra krašto gerove, derinti lietuvių ir vokiečių kalbų vartojimą bei spręsti opias ūkines problemas.“ Akcentuota, kad dėl Didžiojo karo ir Vokietijos valiutos žlugimo ekonominė padėtis yra sunki.

Centrinė valdžia, anot p. Žiliaus, jau imasi priemonių: „Modernizuojamas uostas, statomi sandėliai, baigiama tiesti geležinkelio linija Kaunas-Šiauliai-Klaipėda. Seimeliui palinkėta rūpintis žemės ūkio melioracija, kreditais, žvejų bei darbininkų padėtimi, ypač artėjant žiemai ir augant nedarbui.“

Išrinkta vadovybė

Toliau straipsnyje aprašoma, kad po gubernatoriaus kalbos pirmininkavimą laikinai perėmė vyriausias amžiumi atstovas p. Richtsmeier ir vienbalsiai išrinktas Seimelio prezidiumas.

Taigi 1925 m. išrinkto Klaipėdos krašto Seimelio prezidiumo pirmininku tapo p. Kraus, I vicepirmininku p. Dressler, II vicepirmininku p. Seewald.

Pirmininko kalboje - lojalumas Lietuvai ir padėka Prūsijai

Taip pat straipsnyje detaliai aptarta naujojo Seimelio pirmininko p. Kraus inauguracinė kalba. Rašoma, kad jis „pažadėjo dirbti nešališkai ir siekti glaudaus bendradarbiavimo su Lietuvos valstybe, pabrėždamas autonomijos svarbą.

Jis teigė, kad klaipėdiečiai yra pasiruošę lojaliai vykdyti savo pareigas kaip Lietuvos piliečiai ir tikisi, kad nesusipratimai bus sprendžiami be Tautų Sąjungos įsikišimo.

Susekta, kad spiritas daugiausia gabenamas iš Dancigo; atvežamas motoriniu laivu ties Klaipėda, o laivo nakties metu spiritą pasiima žvejai.

Visgi, kalboje nuskambėjo ir sentimentalūs pareiškimai„, - atkreipia dėmesį “Klaipėdos žinios".

P. Kraus pabrėžė būtinybę atiduoti "širdingiausią padėką senajam vaterlandui (Vokietijai), kuriam kraštas priklausė šimtmečius.

Jis išreiškė viltį, kad Lietuvos ir Vokietijos santykiai, ypač ekonominiai, bus kuo glaudesni, nes nuo to priklauso viso krašto klestėjimas. Kalbą pirmininkas baigė žodžiais: „Tepadeda Dievas!“

Kontrabanda: šokoladas ir spiritas

1925-ųjų „Klaipėdos žiniose“ būdavo daug rašoma apie kontrabandą Klaipėdos krašte.

Lapkričio 24-osios laikraštyje taip pat yra žinutė „Ir vėl kontrabandos traukiniuose“.

Joje rašoma „Gelžkelio ruožo vachmistras Skauradžius, sekmadienį lapkričio 22 d. ryte tikrindamas traukinį, einantį nuo Pagėgių link Klaipėdos, sugavo Vokietijos pilietį E. gabenantį pilną čemodaną ir portfelį užsieninės firmos Sarotti 300 plytų šokolado.

Uždėjus kauciją pilietis paleistas. Šokoladas su byla perduotas muitinei.

Lapkričio 20 d. kitas gelžkelio policininkas, Rakauskas, taipgi traukiny, einant iš Klaipėdos Kauno linkui rado 30 literių neakčižuoto spirito. Gabenusis pasislėpė. Spiritas pristatytas muitinei."

Lapkričio 25 d. „Klaipėdos žinių numeryje“ tęsiama kontrabandos tema.

„Klaipėdos krašto policijai tenka smarkiai kovoti su spirito šmugeliu.

Susekta, kad spiritas daugiausia gabenamas iš Dancigo; atvežamas motoriniu laivu ties Klaipėda, o laivo nakties metu spiritą pasiima žvejai.

Paskutiniuoju metu imta vežti arbata ir tabakas. Ypatingai intensyvi kontrabanda sukoncentruota ties Šventąja."

Stato fabriką

Tame pačiame laikraštyje įdomus pranešimas apie naujo fabriko statybą.

„Našlyno ir Balnininkų gatvės kampe statomas pasagų ir vinių fabrikas, sujungtas su automobilių remonto vieta.

Fabriko statyba gana pažengusi. Statomi jau dūmtraukiai. Fabrike jau montuojamas didelis lokomobilius būsimosios įmonės mašinų varymui."

Našlyno gatvė buvo Vitės priemiestyje. XIX a. vid. ji buvo išplanuota ir vadinta Stifts Strasse (Prieglaudos g.), nes šalia buvo prieglauda.

XX a. pradžioje jau vadinta Witwenstits Strasse (Našlių prieglaudos g.).

Šis pavadinimas išsilaikė iki Antrojo pasaulinio karo. Lietuviškuose planuose ji vadinama Našlyno g.

Tarybiniais metais Našlyno g. pervadinta Gegužės g.