Klaipėda prieš 100 metų (6)

Kova prieš valstybę

1924 spalio 22 d. „Klaipėdos žinių“ pirmame puslapyje straipsnyje „Senos godos nauja daina“ nušviečiama Klaipėdos krašte tvyranti įtampa tarp lietuvių ir vokiečių ir cituojami pastarųjų interesams atstovaujantys laikraščiai „Memel Dampfboot“ ir „Memel Rundschau“.

„...“Kulturbundininkai", pajutę silpną valdžios ranką, pamatę, kad nėra kas traukia juos atsakomybėn už atvirą priešvalstybinę agitaciją, permainė dar kartą frontą ir štai savo spaudoje pradėjo atvirą kampaniją prieš Klaipėdos krašto priklausymą Lietuvai.

Kas nori įsitikinti, kokiu begėdiškumu varoma priešvalstybinė agitacija, tepasiskaito štai šiuos „Kulturbundininkų“ spaudos „perlus“:

„Vaisingas ir turtingas buvo Klaipėdos kraštas ir turėjo puikų uostą, kol jis nepriklausė Lietuvai.“

„...Klaipėdos kraštui padaryta skriauda, atskiriant jį neatsiklausus nuo Vokiečių valstybės (“Memel Dampfboot„).“

„Nuo to laiko, kai lietuvių savanoriai iš netyčių užklupę paėmė vokiškąjį Klaipėdos kraštą, jis yra valdomas mažos klikos žmonių, kuriems surastas tinkamas pavadinimas “Memelland - Grosslitauer."

Jie tai paruošė žygį tų savanorių, kurie buvo ne kas kita, kaip perrengta kariuomenė. Ryškiausiomis varsomis vaizdavo lietuviai lenkų pavojaus šmėklą, tvirtino, kad Klaipėdos „freištatas“ yra nesąmonė; kartais grasino - arba tauškėjo meilindamiesi, žadėdami rojų žemėje, kai tik Lietuva pateks lietuvių raitelio globon.

Klaipėdiečiai davėsi įkalbami, jų budrumas apsilpo. Dalinai tikėta ir pažadoms. Taip tik galėjo atsitikti, kad 1923 m. sausio m. įvyko toji komedija, kuri užbaigė prancūzų laikus ir įvedė Klaipėdos krašte lietuvių viešpatavimą. Berods buvo pasipriešinimų, bet jiems trūko suvienodinimo, staigumo.

Klaipėdiečiai davėsi įkalbami, jų budrumas apsilpo. Dalinai tikėta ir pažadoms. Taip tik galėjo atsitikti, kad 1923 m. sausio m. įvyko toji komedija, kuri užbaigė prancūzų laikus ir įvedė Klaipėdos krašte lietuvių viešpatavimą.

Jei tuokart būtų buvę numanu, kad tie pažadai buvo melas ir apgavystė, kad kančios, kurios prasidėjo Klaipėdos kraštui atskyrus jį nuo tėvynės Vokietijos, dabar ypač pasirodys, - tai Klaipėdos krašto gyventojai būtų griežtai stoję priešintis ir Klaipėda būtų tikriausia dabar kaip „freištatas“ turėjusi laimingą, be rūpesnių gyvenimą."

Leistis į diskusijas su šitokiais „kulturbundininkų“ straipsniais netenka, nes turime konstatuoti, kad čia jau ne kultūrinė tautinė kova, dargi ne kova prieš valdžią, bet aiški ir atvira kova prieš valstybę, prieš Lietuvos suverenumą Klaipėdos krašte“, - buvo rašoma “Klaipėdos žiniose".

Klaipėdos karštakraujės

Straipsnelyje „Klaipėdiškės jūros najados“ 1924 m. spalio 24 d. „Klaipėdos žiniose“ aprašytas toks vaizdelis: „Trečiadienį 4 val. popiet ant jūros kranto prie Melnragės teko matyti įdomus vaizdas. 

Prie oro temperatūros 5-6 laipsnių ir vandens šilumos daugiausiai 7-8 laipsnių, minėtoj vietoj “raškažijosi“ lengvuose maudymosi kostiumuose 3 jaunos ponios ir smarkio vėjo sukeltose putojančiose vilnyse linksmai pliauškėjo. Tai mada! Va kokios užsigrūdinusios Klaipėdos karštakraujės.“

Šaulių šventė

Taip pat skelbiama, kad po dešimties metų pertraukos Klaipėdos šaulių gildija rengia savo šventę, kuri užsitęs 3 dienas.

Pranešama, kad į šventę atvažiuos svečių iš užsienio, bus apdovanoti 25-erius metus gildijai priklausantys šauliai, rengiama eisena iki naujos šaudymo vietos už Karališkojo miškelio. Ten šauliai varžysis šaudydami į taikinius. O vakare bus balius Šaulių namuose.

Laivyno klausimu

1924 m. spalio 25-ąją „Klaipėdos žiniose“, straipsnyje „Savo prekybos laivyno klausimu“, keliamas Lietuvos laivyno klausimas.

"Jūra tegali išgelbėti tautą nuo ekonominio užtroškimo ir vergovės per daug siaurose sienose, o uolus ir gyvas jūrininkavimas, kaip vienas pigiausių susisiekimo būdų tegali išplėsti ekonominį tautos santykiavimą su tolimaisiais kraštais...

Lietuva šiuo atžvilgiu yra gana laimingoje padėty. Ji turi 80 kilometrų jūros. Tame plote yra du uostai: Klaipėdos ir Šventosios. Tegul juodu mažu, bet Lietuvos reikalams jų tuo tarpu gali pakakti.

Bet juodu dar visai neseniai tėra Lietuvos valdžioje. Dar nesuskubta jais pasinaudoti. Dar gal nė nesuspėta įsivaizduoti tų progų, kurias jie teikia, nes Lietuvos vėliava dar neišėjusi į savąją - Baltijos jūrą.

Mes neturime dar nė vieno laivo, kurį galėtume rimtai laikyti savo prekybos laivyno pradžia.

Dviejų šimtų tonų geldelės, kokiomis yra mažai tegirdimi ir težinomi „Kastytis“ ir „Jūratė“, negalima laikyti jūros laivais.

Taigi mes turime jūrą, bet neturime jūros laivyno...

Taigi, mes turime jūrą, bet neturime jūros laivyno...

Centralinio Statistikos biuro žiniomis šiais metais, nuo sausio iki spalių 1 d., į Klaipėdos uostą įplaukė 520 laivų 191 000 tonų talpos, o išplaukė 532 laivų 192 000 tonų talpos.

Neturime mes apskaitymų, kiek kaštuoja visos jų atvežtos ir išvežtos prekės. Lygiai nežinome ir kiek tie laivai uždarbio ir gryno pelno turi iš to mūsų aptarnavimo, bet turime spręsti, kad uždarbio yra ir jis turi būti nemažas, jei jiems apsimoka plaukyti..."