Klaipėda prieš 100 metų: rusiškas tranzitas

„Klaipėdos Uosto Direkcija skiriama trims metams šioj sudėty: vienas atstovas nuo Klaipėdos krašto, antras nuo Lietuvos Vyriausybės ir trečias nuo Tautų Sąjungos“, - aiškina laikraštis „Klaipėdos žinios“ 1926 metų balandžio 7 dienos numeryje.

Tuo metu Direkcijos pirmininku buvo išrinktas Lietuvos Vyriausybės deleguotas Tomas Norus-Naruševičius, tačiau spauda įžvelgė tiek vietinių Klaipėdos politikų, kurių daugumą sudarė vokiečiai, tiek tarptautinės bendruomenės norą nustumti Lietuvos delegatą ir į pirmininko postą pasodinti Tautų Sąjungos deleguotą norvegą Ingvarą Kjelstrupą.

Buvo prognozuojama, kad šis konfliktas gali atsidurti Hagos tribunole, tad Lietuvos interesus gynusios „Klaipėdos žinios“ šiuo klausimu žodžių nesirinko: „Kjelstrupas, deleguotas Direkcijon Tautų Sąjungos, bus bene buvęs įsitikinęs, kad jam, kaipo siųstam tokios aukštos instancijos, ir imančiam prezidentinę algą (bene 8000 litų mėnesiui), tinka toje Direkcijoje tik pirmininkauti. <...> Reikėtų susitarti Direkcijos sąstatą sumažinti iki dviejų narių: Klaipėdos krašto ir Lietuvos atstovų, juk niekas negalės įrodyti, kad taip apsčiai apmokamas, Tautų Sąjungos skiriamas asmuo būtų kuo nors uostui reikalingas ir naudingas. 

Nesileidžiant į diskusijas ir vertinimus dėl rusiško ar baltarusiško tranzito, iš šios citatos būtų galima išskirti nebent kalbinį aspektą - anuomet kroviniai per Klaipėdos uostą būdavo pagarbiai „keliami, perkeliami“, dabar - tiesiog „perkraunami“...

Už tą 100 000 litų, ką gauna tasai Genevos reprezentantas kasmet iš Lietuvos (ir drauge iš Klaipėdos krašto), būtų galima uoste atlikti dideli patobulinimo darbai. <….> Jei jau iš viso reikalinga dar trečio, svetimo atstovo Uosto Direkcijoj šalia Klaipėdos krašto ir Lietuvos atstovų, tad būtų bene geriau turėti kokį vokietį, negu tokį Šiaurės ašygalio atstovą iš miesto Oslo...“ (autentiška citatų kalba netaisyta. - Red. past.).

Istorija parodė, kad šis ginčas Hagos tribunolo taip ir nepasiekė, Kjelstrupas 1928 m. buvo atleistas, o Lietuva po truputį įtvirtino savo įtaką Klaipėdos uoste.

Krovinių kėlimas

Iš to paties „Klaipėdos žinių“ numerio sužinome ir apie dar vienos šalies interesus Klaipėdos uosto atžvilgiu: „Klaipėdoje lankėsi Sovietų Rusų ekonominė delegacija, kuri labiausiai susidomėjo Klaipėdos uosto teikiamomis galimybėmis pro čia išvystyti Rusijos tranzitą. Delegacija nuodugniai apžiūrėjo visą Klaipėdos uosto padėtį ir įrengimus ir pareiškė, kad uostas jau dabartiniam stovy tinka Rusijos tranzitui. <...> Rusai beje pageidauja, kad ypatingai geležinkelių tarifai iki Klaipėdos būtų tokie, kad prekių kėlimas per Klaipėdos uostą bent nebūtų brangesnis negu per Rygos uostą. 

Klaipėdos uostas turi galėti konkuruoti su kitais Pabaltės uostais. Smarkesnis rusų tranzito plūdimas per Klaipėdos uostą būsiąs galimas tik kuomet Nemunu prasidės miško ir kitokių medžio išdirbinių plukdymas“, - rašo 1926 metų balandžio 7 d. „Klaipėdos žinios“.

Apie daugelį šių dalykų - tranzitą (tiesa, labiau ne rusišką, o baltarusišką) geležinkelio tarifus, Baltijos uostų konkurenciją, krovinių plukdymą Nemunu ir kt. - girdime ir dabar, tad kai kurios aktualijos uoste per 100 metų beveik nepasikeitė. Nesileidžiant į diskusijas ir vertinimus dėl rusiško ar baltarusiško tranzito, iš šios citatos būtų galima išskirti nebent kalbinį aspektą - anuomet kroviniai per Klaipėdos uostą būdavo pagarbiai „keliami, perkeliami“, dabar - tiesiog „perkraunami“...

Slaptas aviacijos projektas?

Tarpukariu Klaipėda žvelgė ne tik į jūrą, bet ir į dangų. „Klaipėdos žinios“ pranešė, kad „Lietuva tik ką pradėjo nuosavo tipo orlaivių konstrukciją. Viena lietuvių firma pasamdė vokietį konstruktorių Herr Hentzen <...>. Jam prižiūrint, nesenai Klaipėdoje buvo pastatytas nedidelis orlaivis, kurio greitumas esąs 160 mylių per valandą ir kuris per 17 minučių pasikeliąs 17,000 pėdų…“

Nors Lietuvoje Antano Gustaičio iniciatyva dar 1925 m. iš tiesų buvo sukurtas, pagamintas ir išbandytas lėktuvas ANBO-I, vis dėlto šios publikacijos atveju, atskiedus lietuvišką „propagandą“, galima daryti prielaidą, jog kalbama apie vokišką žvalgybinį lėktuvą „Albatros L 65“, dar vadinamą „Memel A.F.G.1“. 

Mat Versalio sutartimi Vokietijai buvo uždrausta gaminti karinius lėktuvus ir vokiečiai, bandydami apeiti šį draudimą, gamybą perkėlė į formaliai jau lietuvišką, bet faktiškai vis dar labai vokišką Klaipėdą. Tiesa, buvo pagaminti vos 2 šio lėktuvo prototipai ir šis projektas taip ir liko tik eksperimentinis.

Karklėje „stumdė“ spiritą

Na, ir pabaigai - kriminalas iš 1926-ųjų balandžio, į veiksmą įtraukęs ir dabar prestižinę Karklę: „Gelžkelio ruožo policijos valdininkas K. sulaikė pil. P. su viena blekine kontrabandinį spiritą gabenant į traukinį. Spiritą būk pirkęs Karklininkų kaime. Spiritas perduotas muitinei.“