Klaipėda prieš 100 metų: tautų kraustymasis (81)

„Apie 15 000 “memellaenderių„ optavo vokiečių pilietybę. Jie per du metu turės apleisti kraštą“, - skelbė laikraštis „Klaipėdos žinios“ 1926 metų gegužės 12 dienos numeryje.

Anot Mažosios Lietuvos enciklopedijos, 1925 metų surašymo duomenimis, iš viso Klaipėdos krašte gyveno apie 141 tūkst. gyventojų. Vokiečiai sudarė 41,9 proc. jų, lietuviai - 26,6 proc., vadinamieji dvikalbiai memelenderiai, arba klaipėdiškiai - apie 24,2 proc., tai yra 34 337 žmonės, kurių kilmė dažnai buvo lietuviška, bet kultūriškai jie buvo germanizuoti. Taigi kone pusė iš jų pasirinko ne Lietuvą, o Vokietiją ir nei aršios lietuviškos „propagandos“, nei visų kitų Lietuvos pastangų nepakako patraukti jų savo pusėn.

© Amerikos lietuvių ekskursijos pasveikinimui „Klaipėdos žinios“ paskyrė garbingiausią 1926 metų gegužės 9 dienos numerio vietą.

Gyventojų teisė apsispręsti dėl pilietybės buvo numatyta Klaipėdos krašto konvencijoje. Vėliau papildomai Lietuvos Respublika ir Vokietija sutarė, kad Vokietijos pilietybę priėmusiems Klaipėdos krašto gyventojams bus suteikta teisė išvykti į Vokietiją. Didysis „kraustymasis“ prasidėjo 1925-aisiais - tais metais iš Klaipėdos krašto išvyko 11 167 Vokietijos piliečiai, vėliau kasmet išvykstančių į Vokietiją mažėjo, bet iš viso 1925-1933 metais emigravo apie 18 tūkst., arba praktiškai kas aštuntas Klaipėdos krašto gyventojas. 

Tiesa, vyko ir priešingas procesas - pavyzdžiui, vien 1925 metais į Klaipėdos kraštą atvyko apie 6 tūkst. lietuvių. O įskaitant ir kitų tautybių atvykėlius bei natūralų prieaugį, bendro Klaipėdos krašto gyventojų skaičiaus dinamika tuo metu vis tik buvo teigiama.

Kita vertus, nemaža dalis pasirinkusiųjų neišvykti vietinių gyventojų taip ir netapo lojalūs Lietuvai, tad laukė bei džiaugėsi 1939 metais įvykusiu Klaipėdos prijungimu prie Vokietijos ir tuomet jau apie 12-15 tūkst. lietuvių paliko šį kraštą. Žinia, galiausiai, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Klaipėdoje praktiškai neliko nei vokiečių, nei lietuvių ar memelenderių, ir miestas buvo apgyvendintas iš naujo.

Sveiki parkeliavę!

Apie 15 000 Vokietijos pilietybę pasirinkusių klaipėdiškių „Klaipėdos žiniose“ buvo užsiminta vos viena sausa žinute, o tuo metu dėl penkiasdešimties Amerikos lietuvių ekskursijos į Klaipėdą laikraštyje buvo keliamas tikras ažiotažas.

„Sveiki parkeliavę broliai Amerikos Lietuviai“, - tokiam pasveikinimui laukiamą ekskursijos atvykimo dieną „Klaipėdos žinios“ paskyrė garbingiausią 1926 metų gegužės 9 dienos numerio vietą. O jau gegužės 12 dieną išspausdino „puslapinę“ ataskaitą apie „širdingą Amerikos Lietuvių priėmimą“.

Viena vertus, tai nebuvo paprasta ekskursija - tai buvo politinės, ekonominės ir tautinės reikšmės įvykis, rodantis, kad Lietuva kartu su neseniai prijungta Klaipėda ir jūrų uostu tampa pasaulio dalimi bei palaiko ryšį su savo diaspora. Jau tuo metu JAV gyveno šimtai tūkstančių lietuvių kilmės žmonių, kurie buvo finansiškai stiprūs, politiškai aktyvūs, o jaunai Lietuvos valstybei labai reikėjo investicijų, kapitalo, patyrusių verslininkų, kurie galėtų kurti čia verslus ir padėti modernizuoti kraštą. Tad atvykusi grupė buvo traktuojama ne šiaip kaip turistai, o praktiškai kaip „garbės delegacija“.

„Šita ekskurzija esanti ypatinga, nors neskaitlinga (50 žm.). Įvairi jos sudėtis. Vieni tų ekskursantų, seneliai, grįžtą iš tolimo krašto į mylimąją tėvynę, kad savo žemelėj palaidojus savo senus kaulus. Antri grįžę, kad sutaupytais centais susikūrus sau antrą, malonų gyvenimą, treti, kad apsidairius, suradus naujo užsiėmimo, nuvažiavę Amerikon likviduoti savo reikalus ir vėl grįžę, jau galutinai čia apsigyventi. Ketvirti, ypatingai amerikietės lietuvaitės, atvykę apsipažinti su Lietuvos jaunimu ir Lietuva <...>, - rašo “ataskaitoje„ “Klaipėdos žinios".

Kita vertus, išskirtinis dėmesys šiai ekskursijai buvęs dar ir dėl to, kad pirmą kartą į lietuvišką Klaipėdos uostą žmonės buvo atgabenti laivu tiesiai iš Niujorko.

Klaipėda tokio laivo retai temato ir iš viso pirmas atsitikimas, kad laivas iš New Yorko atplaukia tiesiog į Klaipėdą. Už tai visi klaipėdiškiai jau iš anksto suskato šiam nepaprastam momentui ir daugybė žmonių visą rytmetį leidosi į uostą pasitikti Amerikos Lietuvių ekskursiją.

„Pirmadienį gegužės 10 d. prieš 6 val. ryto įplaukė į Klaipėdos uostą Lietuvos vėliava pasipuošęs Baltic America linijos garlaivis “Lituania„. Laivas didžiulis, 12 000 tonų. Klaipėda tokio laivo retai temato ir iš viso pirmas atsitikimas, kad laivas iš New Yorko atplaukia tiesiog į Klaipėdą. Už tai visi klaipėdiškiai jau iš anksto suskato šiam nepaprastam momentui ir daugybė žmonių visą rytmetį leidosi į uostą pasitikti Amerikos Lietuvių ekskursiją“, - rašė „Klaipėdos žinios“.

Laikraščio minima kompanija „Baltic American Line“ buvo danų valdoma laivybos įmonė, kurios būstinė buvo Liepojoje. Maždaug 1920-1930 m. ji organizavo reguliarius reisus tarp Europos ir JAV, kurie iš esmės taip pat buvo tipiniai tarpukario emigracijos maršrutai.

Šios kompanijos pirmtakė Rusijos imperijos kompanija transatlantinius reisus pradėjo dar 1900 m. ir tęsė iki Rusijos revoliucijos 1917 m. Po jos Rusijos kompanijos eksploatuoti laivai buvo perduoti „Baltic American Line“, bet visi jie turėjo rusiškus pavadinimus, todėl bendrovė juos pervadino naujai įkurtų nepriklausomų valstybių vardais: „Latvia“ (anksčiau „Russija“, pastatytas 1908 m.), „Polonia“ (anksčiau „Kursk“, pastatytas 1910 m.), „Estonia“ (anksčiau „Czar“, pastatytas 1912 m.) ir - jau minėtą Amerikos lietuvių ekskursiją į Klaipėdą atplukdžiusi „Lituania“ (anksčiau „Czaritza“, pastatytas 1915 m. Škotijoje).

Pastarasis laivas plaukiojo maršrutu Niujorkas-Kopenhaga-Dancigas-Liepoja, kartais su sustojimu Klaipėdoje. Garlaivis buvo 134 m ilgio, turėjo 2 denius, galėjo pasiekti maksimalų 14 mazgų (apie 26 km/h) greitį ir gabenti 712 keleivių.

1930 metais linija buvo parduota lenkams ir „Lituania“ gavo naują pavadinimą - „Kościuszko“ bei plaukiojo tarp Gdynės ir JAV. Galiausiai laivas ištarnavo iki 1949 metų ir 1950-aisiais buvo supjaustytas į metalo laužą Didžiojoje Britanijoje.