Klaipėdiečiai keliavo senųjų švyturių pėdsakais

Pasakojimus, iliustruotus gausia vaizdine medžiaga, apie kelią laivams rodžiusius Klaipėdos uosto sargus išgirdo per 70 žmonių: nuo garbaus amžiaus senjorų iki mokyklinukų.

"Lietuvoje šiuo metu yra 7 senieji ir po Antrojo pasaulinio karo pastatyti švyturiai, todėl simboliškai nuspręsta surengti 7 pažintinius žygius senųjų švyturių pėdsakais. Nėra paprasta pasakoti apie tai, ko nebėra, tenka keliauti istoriniais šešėliais, todėl itin nudžiugino palyginti didžiulis klaipėdiečių susidomėjimas.

Mylintys mūsų uostamiestį, norintys sužinoti daugiau apie jo marinistinę kultūrą žmonės įrodė, kad net ir nematomi objektai gali būti įdomūs, atgyti lankantis autentiškose vietose„, - pasakojo ekskursijų vadovas ir “Švyturių metų 2024" iniciatorius Denisas Nikitenka.

Šis žurnalistas, kraštotyrininkas specialiai ekskursijoms parengė per 50 spalvotų iliustracijų, leidžiančių atskleisti švyturių temą įvairiausiais rakursais.

"Tai yra rinktinė, unikali medžiaga iš įvairių Lietuvos muziejų fondų, archyvų, privačių kolekcijų. 

Nuo švyturių brėžinių, senovinių žemėlapių, litografijų, graviūrų, kuriuose vaizduojamas absoliučiai kitaip, nei dabar atrodantis, mūsų pajūris, pamarys, iki įstabių, tarsi laiko mašina šimtmetį atgal nukeliančių nuotraukų, atvirukų kopijų, kitokių su Klaipėdos švyturiais susijusių artefaktų vaizdų.

Ekskursijos trunka apie 3 valandas, ir jų metu žmonės turi išskirtinę progą apsilankyti griežtai saugomoje, uždaroje teritorijoje: ant reliktinės kopos, kurios aplinkoje stovėjo pats pirmasis, 1684 m. pastatytas, Mėmelio švyturys, o dabar šviečia jau penktos kartos, 1953 m. iškilęs, uosto įplaukos kelrodis", - teigė D. Nikitenka.

Anot jo, 2024-ieji yra ypatingi, jubiliejiniai metai švyturių istorijai, todėl būtent šiemet yra lengviau juos aktualizuoti.

Lygiai prieš 340 metų vokiečių istoriko Christopho Hartknocho (1644-1687) knygoje „Senoji ir naujoji Prūsijos istorija“ buvo pavaizduotas seniausias Mėmelio švyturys, vadintas „akmens anglies sūpuoklėmis“. Prieš 150 metų, nuo 1874-ųjų jau mūrinio, 1796 m. ant tos pačios kopos pastatyto Klaipėdos švyturio fasadas imtas dažyti tik jam būdinga raudonų ir baltų kvadratų, šachmatine kombinacija.

Dar svarbesnis yra ant šiaurinio molo galo stovėjusio, 1884 m. gruodžio 16-ąją įžiebto Baltojo švyturio 140 metų jubiliejus.

Šiemet molo atkarpa su išlikusia nesunaikinta minėto objekto lokacija įrašyti į Kultūros vertybių registrą, tad turi teisinę valstybės apsaugą ir ateityje negalės būti sunaikinti.

Vis garsiau kalbama apie tai, jog ne tik Klaipėdos, bet ir valstybės garbės reikalas būtų atstatyti Baltąjį švyturį, kaip istorinį paminklą.

"Apžiūrėjus pagrindinio, Raudonuoju vadinto, Klaipėdos švyturio vietą, ekskursijos dalyviai keliauja ant šiaurinio molo. 

Jo gale yra išlikusi autentiška Baltojo švyturio vieta. Šis buvęs nedidukas, kaip ir pagrindinis, 1945 m. susprogdintas švyturys prieškariu virto tikra Klaipėdos ikona. 

Mėgstamiausiu atvirukų leidėjų objektu ir pačia populiariausia miestiečių, uostamiesčio svečių fotografavimosi vieta. Tarsi Klaipėdos Eifelio bokštas, prie kurio buvo madinga įsiamžinti.

Tačiau dar didesnę reikšmę Baltasis švyturys įgavo po 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos: būtent šiaurinio molo švyturį mūsų šalis naudojo, kaip jūrinės valstybės simbolį, vėliavnešį. 

Jis puošė pašto ženklus, apdovanojimus, medalius, įstaigų antspaudus, firminį pirmosios, 1934 m. vykusios Jūros šventės ženkliuką ir t. t. Taigi, prisiliečiama prie savotiško Lietuvos marinistikos altoriaus, kaip yra vaizdžiai apibūdinęs garsus farologas Aidas Jurkštas", - pasakojo ekskursijų vadovas.

Senųjų švyturių pėdsakais keliavę klaipėdiečiai neslėpė susižavėjimo, kiek daug per palyginti trumpą laiką galima sužinoti ne tik apie švyturius, bet ir jūrinę mūsų krašto istoriją.

"Labai patiko. Žygio vadovas sukūrė ekspresyvią, emocionalią atmosferą. Mums beliko tik išsižiojus klausytis ir su viskuo sutikti. Jei prieš ekskursiją ir buvo kokių klausimų, tai ekskursijos metu jie išnyko ir tapo nebe aktualūs ir nereikšmingi. Dėkui.

Kai tik turėsiu galimybę, būtinai dalyvausiu jūsų rengiamose ekskursijose. Aš į jas jau žiūrėsiu ne tik kaip į žodinį pasakojimą, bet ir kaip į gerai paruoštą spektaklį", - įspūdžiais dalijosi Mindaugas Mintautas.

Spalio-lapkričio mėnesiais numatyta organizuoti dar 5 analogiškas ekskursijas, apie kurias bus pranešta iš anksto asmeninėje Deniso Nikitenkos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ ir portale www.ve.lt.

Idėjos sumanytojai už geranorišką bendradarbiavimą dėkingi AB „KN Energies“ ir Lietuvos transporto saugos administracijai.

Minėtos pažintinės ekskursijos yra viena iš Klaipėdos miesto savivaldybės dalinai finansuojamo projekto „Mūsų švyturiai - jūrinės kultūros ambasadoriai“ veiklų.

Apie mūsų krašto švyturius daugiau galima sužinoti portale www.ve.lt, specialioje rubrikoje „Mūsų švyturiai - jūrinės kultūros ambasadoriai“. 

Joje rasite aktualiausią informaciją apie renginius, nuolat pildomą įdomiausių švyturių istorijų (jų bus 44) albumą, įrašytas tinklalaides (jų bus 11), kurių metu kalbinami bei apie švyturius, jūrinę kultūrą savo mintis dėsto įvairiausi žinomi žmonės.

Netrukus laukia ir moksleivių piešinių konkursas, kurio nugalėtojams bus dovanojama nemokama ekskursija su gidu po Kuršių neriją: Švyturių metus šiemet oficialiai yra paskelbusi ir Neringos savivaldybė, galinti pasigirti net 3 švyturiais. 

Į vieną iš jų - Nidos - konkurso laureatams bus suteikta proga patekti ir pasigrožėti kvapą gniaužiančia baltųjų kopų, pajūrio, pamario panorama.